Dalele tų, vis įtrypusių žymę
Toj mažytėj raukšlėj praeičių,
Mano kadrų ir trumpo dienyno
Kaip perbėgusių gatvę kačių
Tvariny,
Tik tapai, ir jau niekur nereikia,
Tik pozuoti man lūpų kampais.
Nespalvotoms alėjoms vėl veikiant,
Būti įrašais trumpo dienyno trumpais.
Su žinia,
Kad jau nieks po tavęs nebetaps.
Tik pozuok
Amžinai amžinai.