Nesvarbu čia tvora, o gal siena,
Vis negaila protingos galvos.                    
Kai žiebi prašviesėja lyg dieną,
Net žarijos nevengia kaktos!

Filosofija tau – tarsi menas,                
Ir idėjų veltui nebarstai.
Vidumi – lyg spalvų Levitanas,            
Nes kovoji už tiesą karštai.                                

Skaldai „akmenis“, lekia ne „skiedros“. –
Niekados nebuvai paklusnus.              
Juk devizas tavasis: - Aš vienas!
Tu net išore – didis žmogus.                

Pakentėk, jei pritrūko kantrybės –
Ne visi juk šį kartą paklus.
Ak, kaip trokšti aistringai teisybės!
Diplomatiškas kelias – sunkus.