nesuprastam kūrėjui

Akys lyg kalnai žvelgia iš jo galvos,
Gurkšnojant arbatą, kuriant lovoje.
Handel ir Dvorak,
Debussy ir Mendellsohn...
Šimtai rankų dirba prie senoviškos muzikos.
Vaike žvaigždute, misterio X protežė,
Kas pasakė, kad eisi toli?
Jie nematė, kokia puikia brangenybe būtum.
Liūdna matyti juos, kai tave stebi nykstantį,
Dvidešimt metų... išdykę pirštai bučiuotų tavo bethoveniškus plaukus...
Stulbinantys žmonės įdėmiai žvelgia –
Jie nesipriešina jokiems angelų garsams,
Vaike žvaigždute, kai tu mirsi trylikos, jie verks
Ir išgręš tavo plaukus.
Liūdna matyti juos gedinčius, kol tu dar čia,
Tarp gėlių ir medžių...
solovejas

2011-04-14 22:33:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): domino

Sukurta: 2011-04-15 07:59:49

Nesuprastas skaitytojas