Su garsais pradingo skubėjimas,
Beliko ramybė - tyla.
Nuo tavo kaklo žvelgia kamėja -
Baltarankė įžvalgioji dama.

Jos laikas sustojęs -
Gėlės plaukuose niekuomet nenuvys.
Paukštis delne, sparneliu mojąs -
Čiulbės tik jai, iš sustingusio laiko negrįš.

Nepaliks šypsena jos veido,
Tik akys įdėmiai žvelgią -
Vienintelis gyvas dalykas
Kamėjos amžino grožio veide.

O tu kada nors vėl ateisi,
Kamėja nuo kaklo tau žvelgs -
Tu juoksies, o širdy vis dar geisi
Sustingti laike taip kaip ji.