Linkėjimai gražūs,
Jų pirkti nereikia,
Kaip lango vitražas
Maloniai nuteikia.

Ranką paspaudžiam,
per petį paplojam,
linkėjimus audžiam,
jog jie nekainuoja.

Ir meilės, ir laimės
Su kaupu dalinam,
Ko patys neturim,
Miražais dabinam.

O kartais palinkim,
Ko pats nenorėtum,
Kad eitum sulinkęs,
Kad „pekloj“ kentėtum.

Kad skradžiai prasmegtum,
Kad velnias jį griebtų.
Linkėjimai kartūs
Strasbūrą pasiektų.