Per ilgai nebuvus atsakymo
Visi klausimai sudyla,
Kai jausmų ne tiek duota, kiek atimta,
Užauginam švininę tylą.
Tikro švino joje anei trupinio,
Tik sodrus troškulys nusišauti,
Šimtas gestų, kad niekas nerūpi,
Kasdieninis skendimas šaukšte.
Niežti pirštai suspaust tavo kaklą,
Man skirtoji tulžis kad neplūstų.
Vaidinu nuolatos kurčią, aklą,
Nes tu gundai padegt mūsų būstą
Ir paleisti - kaip dera - pavėjui
Tai, ką savo gyvenimu laikėm.
Noras klausti seniai praėjo,
Ieško laimės pasauly kraitis,
Nes priimti kančios palikimą,
Kas nekvailas, kodėl turėtų?
Vienas kitą marina du mimai.
Neberėkia. Lyg jiems neskaudėtų.