Jei poezija – vynas, aš girtas
Ir nebūsiu blaivus niekada,
Man pasaulis kitokiu pavirto,
Kada Mūza prisėdo šalia.

Rodos, ranką pati man vedžioja.
Baltos eilės, na, ką padaryt,
Jeigu talento nėra, stokoju,
Gal neverta iš vis berašyt?

Kas poezijos kartą ragavo,
Lyg narkotikas veikia jinai,
Tarsi audinį kas inplantavo
Iki karsto lentos, amžinai.

Be poezijos tarsi be druskos,
Būtų preska gyvent ir mylėt.
Mano Mūza, Tavęs kartais trūksta,
Prie žaizdos kartais noris pridėt.