Dieve, Dievul, mane Tu sutvėrei,
iš medžio išdrožiau Tave.
Pamąstęs, apsvarstęs ir viską pasvėręs,
aš pardaviau turguj Tave.
Ir karčiamoj žydo pernakt uliavojau –
šinkorka šypsojosi man.
O vargšas bėriukas pririštas styrojo,
per naktį paliktas ilgam.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-04-09 07:28:34
Padirbėčiau:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-04-08 22:31:04
Gerai nuskambėjo, tik tos klaidelės...akį rėžia ( ir dievulis su nosine, BĖRIUKAS) Eilės prašo tęsinio...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-04-08 19:57:58
dar porą posmų ir dainuotume - uliavotume pernakt čia visi, o ryt tiesiai į tarmiškus :)
eiles, kaip ir medį, reikia mokėti prakalbinti, perskėlęs pliauską perpus - Dievo neišdrošite ;)
paskubėta..
Dievulis gal ir verkia parduotas, bet jam tikrai nosinės nereikia...
Tu, Tave, Tave per nakt (pernakt), per naktį per daug pasikartojama tokiame trumpame eiliuje.
O šiaip - dainuočiau, tik dar porą posmų! ;)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-04-08 19:44:04
Atleisiu, jei droši mane iš širdies.....