Gimstame, kad gyventumėme...skiriu viduriniam sūnui...
drugio sparneliuose supasi vaivorykštė
lopšyje verkiančio kūdikio skausmas
kur pasislėpė saulė
nusinešusi dieną
mėnulio veidas stiklu
pasiekia lopšį
juokiasi kūdikis
rankutėmis priglaudžia sapną
nepabėki naktie
užsimerkia akutės
pravirksta vėjas medžių šakose
išplaukia valtelė
mėnulio jūromis
kiekvieną naktį vis artėju į žvaigždes
kūdikio juokas neperžengia mano dienos
supuosi prisiminimuose
susisupu laiko atauduose
vaivorykšte nusileidžia sapnas
grįžulo ratais grįžtu
rankoje vėl diena
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-04-07 23:15:45
jaukiai, tačiau pritrūko vienalytiškumo
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-04-07 22:31:42
kūdikio juoko jaukas...jaukiai :)
Anonimas
Sukurta: 2011-04-07 17:04:33
Puikiai. Ačiū.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-04-07 16:53:36
Nuplaukė. Geros mintys, širdimi rašytos.
Anonimas
Sukurta: 2011-04-07 16:38:55
Na tokios gražios mintys, bet mano nuomone, tiesiog trūksta komponavimo estetikos, dabar gražu bet tarsi "pabiru".
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-04-07 15:13:00
pravirksta vėjas medžių šakose
išplaukia valtelė
mėnulio jūromis
...tapybiškai puikiai...