Akis užmerk,
Palieski pirštais lūpas –
Kaip visada žaviai nusišypsok,
Įpūsk į amžinąją ugnį šventą
Žiupsnelį meilės iš širdies.
Nupiešk geltoną ryškią saulę
Danguje balta kreida,
Ir jūros žvaigždę šlapią šaltą,
Aukštai iškelk debesyse!
Klajodama miškų ir girių tankumynais,
Suraski kelią pas mane,
Nubrėžki atvirą likimo ratą,
Teskambina natomis tyla!
Ar tamsumoj nakties juodžiausioj,
Ar miško tankmėje gilioj,
Žinau – surasi visad tiesų taką,
Kuris akių užmerkti tau neleis.
2011-02-20(2)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-04-07 21:43:15
Šis kažkuo užkabino, nors kabinėtis galima daug, bet jau jausmingesnis, paslaptingesnis nei prieš tai buvę.
atsisakyčiau šauktukų gausos ir tos liepiamosios nuosakos, juk galima nupasakoti vaizdą ir be to, o jei
akis užmerki,
palieti pirštais lūpas,
nusišypsai – žaviai, kaip visada... ir t.t
Vartotojas (-a): VejantisVėją
Sukurta: 2011-04-07 09:13:39
Nepavadinčiau to įsakinėjimu. Greičiau tai palinkėjimai, troškimai - monologas, kuris galėtų būti išgirstas. Kartais kitam linki to, ko pats norėtum, tad gal jonuukas ir teisus kažkuria prasme esi, kad tai nurodymai/palinkėjimai sau :D. Vistiek šiuo atveju ne lyrinis veikėjas tiesaus kelio ieško (bent jau jis taip galvoja) nors iš tikrųjų ir jis pats pasiklydęs yra. Nenorėčiau plėstis dėl paskutinių eilučių, nes tai galėtų būti gana ilga diskusija :D.
Anonimas
Sukurta: 2011-04-07 06:55:43
Visuose eilėraščiuose, kiek pastebėjau, mėgstate įsakynėti?:) O gal tai nurodymai sau, kad
"surasi visad tiesų taką,
Kuris akių užmerkti tau neleis."?