Pakeisk pasaulio tvarką šventą,
Atsuk pasaulio laikrodį atgal,
Parodyki likimui savo taką,
Keliauki juo nežvelgdamas atgal.
Pajusk tą šaižų tylų juoką,
Išgirsk, ką sako pasaka tyra,
Paliesk tą švelnų ryto kvapą,
Įkvėpk giliai savy dangaus!
Pažvelk kairėn į lango seno pusę –
Sūpuoklėse maža mergaitė vikriai supas,
Dangaus ristūnas penktą bangą oru gena,
Vilnija pievų upėmis vanduo.
Toliau laukuos bėgioja pasakų našlaitė –
Ją šluota veja pamotė pikta,
Namuos patėvis piktas vaiką skriaudžia –
Apginti sūnų močiai nėr drąsos...
Velniūkštis paikas tąkart pievomis nurūko –
Subadė žemą kanopa kieta,
Šypsnių velningų stipriai apžavėtos –
Ramunės galvas lenkė pataikiai.
Namų daržely rūtos, tulpės ir narzicai –
Visi drauge it mūru mūšin stojo,
Pavaikę iš pradžių po kiemo žolę žalią,
Raganių išlydėjo ašarų linksmų daina...
Taip verkė, juokies ir kvatojo,
Miške kas dieną broliai keturi,
Kai nors kuris jų prasižiojo –
Iškart visur pasklido vėjai aštuoni.

2011-02-20