Dabar aušta nuostabus sausio 5-osios rytas. Dangus iš nakties vaiskus ir skaistus. Pirmieji šviesos blyksniai pamažu, labai atsargiai, artinasi lovos link, po to smogia taip, jog vyras iškart supranta: reikia keltis. Taip staiga nubudęs, vyras ne visai suvokia tikrąją reikalo esmę, ir apskritai vargu bau ką supranta apie kokį nors reikalą. Taigi vertėtų duoti trumpą instrukciją, kurioje suprantamai nurodytos visos taisyklės.
Vyras su pailgais plaukais ir vešliomis žandenomis šiandien, sausio 5-ąją dieną, privalo švęsti savo gimtadienį (mažiausiai su keletu draugų). Taip pat korpusas aiškiai nurodo, kad eiti į darbą negalima, motyvuojant gimimo diena. Žemesniojo korpuso atstovai dar siūlo vakare išgerti arbatos, patartina nervus raminančios. Be to, geriausia būtų nusiskusti žandenas (argumentas: žandenos perdaug tankios, negražu žiūrėti). Aukštesnysis korpusas patvirtino šiuos nutarimus, vadinasi, jie -absoliutūs. Jeigu kurio nors iš nurodytų punktų bus nesilaikoma, visos kitos gimimo dienos paprasčiausiai eliminuosis, ir gerbiamasis jų nesulauks.

Skusdamasis žandenas vyras jau apytikriai numano, kas ir kaip čia dedasi. Sąmonė atkusta, iškilmingai raportuodama apie gimimo dieną.
- O, likime, likime! – sušunka vyriškis taip, lyg ką svarbaus pamiršęs.
Iš tikrųjų tai bepigu jam šūkaloti, kai už durų jau kelias minutes laukia du patys geriausi ir visada ištikimi draugai – vyras su trumpais plaukais ir vyras be plaukų. Jie vis skambina į duris. Pirmas skambina turintis šiek tiek plaukų, o antras – plikšis. Abu šypso tarsi kūdikiai, kuriems suaugusysis parodė kokią absurdišką grimasą. Praeina truputį laiko, ir vyrukas su trumpais plaukais nieko neklausęs atidaro duris (po teisybei, nebuvo ko ir klausti) ir žengia į vidų, o įkandin jo beplaukis.
- O, likime, likime! – kambario centre stovėdamas rėkia vyras su nuskustomis žandenomis.
- Sveikas gyvas! – unisonu sveikina mažaplaukis su beplaukiu.
- Mes, tiesą sakant, - pradeda tiradą mažaplaukis, - su gimimo diena atėjome pasveikinti.
- Tiesa, tiesa, - pritaria plikšis.
- Taigi. Mes norim tau dovaną įteikti. – tęsia vyriškis su trumpais plaukais.
- Norim, norim. – vėl pritaria plikšis.
Vyras su nuskustomis žandenomis ramiai išklausęs kalbą linkteli galva ir ūmai išbėga į kitą kambarį, iš kurio tuojau pat pasigirsta šaižus riksmas:
- O, likime, likime!
- Kas jam yra? Vėl neramus. – tarsteli mažaplaukis.
- Tiesa, tiesa, - pritaria nuogutėlis.
- Padėkim dovaną ant komodos ir eime. Užsuksim vakare. Vakarais jis labia mėgsta arbatą gerti.
- Taip, taip. Vakare.

Vakare pasirodo du ištikimieji ir geriausieji draugai, kaip ir žadėję. Vyras su trumpais plaukais ir vyras išvis be plaukų šiuosyk jau neskambinę įeina vidun. Tuo metu vyras su nuskustomis žandenomis, virpančiomis rankomis laiko užkaitusį virdulį ir itin negrabiai pyla vandenį, kažką tyliai murmėdamas.
- Mes atėjom! Kaip sakyta, taip padaryta! – pakiliai išpyškina mažai plaukų turintis vyrukas.
- Puiku. Dvi minutės. – greitakalbe atsako gimimo dieną švenčiantis vyras.
- Dvi minutės? Kas dvi minutės?
- Dvi minutės, ir viskas. – atrėžia vyras be žandenų.
- Ir nebekalbėsi? – vėl varo mažaplaukis.
- Ir nebekalbėsiu.
- Gana tų juokų! – įsikiša plikis.
- Gana. – ramiu tonu atsako vyras nuskustomis žandenomis.
- Kad jį kur! Mėšlo maiše tu, gal paaiškinsi? – įpyksta mažai plaukų turintis vyriškis.
- Jūs žinot, kokia šiandien diena? – netikėtai paklausia šiądien gimęs žmogus.
- Tavo gimimo diena, kvaily! Sausio 5-oji, trečiadienis. – matematiškai tiksliai atsako į klausimą mažaplaukis.
- Teisybė, sausio 5-oji. – patvirtina ir beplaukis.
- Tai va. – namų šeimininkas nepasiduoda aiškumui.
- Net arbatos su mumis neišgersi? – niršiai klausia mažai plaukų turintis vyras.
- Arbatos tai aš jums duosiu. Ir net išgersiu su jumis. Bet užteks kalbėti. Sakiau, kad negaliu, vadinasi, negaliu. – pildamas vandenį į draugų puodelius paaiškina tipas nuskustomis žandenomis.
- Tebūnie taip. – sutinka mažaplaukis. – Sėskimės, - žiūri į beplaukį, - ir išgerkim arbatos.
- Jūs stovėkit. Aš įpilsiu, o jūs gersit stovėdami. Būkit mieli, pasistenkit mažai krutėti. – vyrukas nuskustomis žandenomis padiktavo griežtas ir, tiesą pasakius, sveiku protu nesuvokiamas sąlygas.

Spėjama, kad tai buvo paskutiniai vyruko ilgais plaukais žodžiai.
Dabar aušta sausio 21-oji. Dangus iš nakties vaiskus ir skaistus. Pirmieji šviesos blyksniai pamažu, labia atsargiai, artinasi lovos link. Ilgai jie nelaukia, smogia visu pajėgumu tam senam rakandui, apšviesdami nuo galvūgalio iki kojūgalio. Apšviečia taip, kad ši supranta beveik išsyk: popieriai visai prasti…