„Poezija – tai nekomercija,
Iš kavos tirščių nepribursi.
Jei įkvėpimo nėra –
Gimdyti vaiko neišeis...“
(Vejantis Vėją)

Keistoka man dabar eiga –
Rašyti rankos sunkiai kyla
Įkvėpimas lyg yra kažkur šalia,
Bet gal savų jausmų bijau?
Kada viduj sunku – rašyti paprasčiau
Nereikia laužyt, smarkiai sukt galvos
Posmus gražius tada dėlioja net dangus!
Klausyt užtenka tik širdies tada –
Žodžius lyg priesaiką jinai diktuoja...
Dabar šiek tiek kitaip -
Jausmus valdyt bandau:
Neleidžiu įtakai jų pasireikšt
Ir įsakmiu balsu man vadovaut.
Pats požiūris dabar kitoks –
Bandau į viską žvelgt naujai;
Nereikia aukso vežimu važiuot,
Kad laimės duonos atsikąst.
Užtenka požiūrio žmogaus kitokio,
Kad keistųsi vidus ir aplinka,
Nes visa, kas aplink tave –
Tėra iliuzija marga.
Juk visa, ką matai,
Ka išgirsti ir pajunti –
Kiekvienas juk suvokia tą kitaip,
Pasaulim žiūrim mes visi savaip...
Per porą mėnesių paskutinių,
Atrodytų, ne tiek jau daug pokyčių kardinalių,
Nors iš tiesų daug įvykių įsimintinų -
Datų tiek ir sukakčių dabar labai gražių,
Kurias žiūrėt ir sekt yra smagu.
Ir laimės būsena dabar visai kita –
Vadinu ją „laimės būsena dirbtina!“
Nedaug reikėjo tam, kad pasikeist,
Nors iš tikrųjų tai eiga sunki...
Tiek daug keistų dalykų ir šventų,
Kely, kuriuo ėjau, aš sutikau,
Tiek daug jausmų ir išgyvenimų blogų,
Kuriuos pakęst sunkiom dienom bandžiau...
Smagu dabar, ir džiaugtis vėl galiu –
Gyvenimam plačiu akiračiu žvelgiu!
Liūdėti buvo jau įgrisę lig šaknų gilių,
Savęs žalojimui nebejutau ribų...
Juk sunkią naštą sunkina slogi diena,
O ją palengvint gali tik skambi daina!
Todėl liūdėt yra kvaila mada -
Tai būsena mūsų pačių susikurta,
Ir ji lengvai sulaužoma yra!
Ir tik supratęs esmę visą šią,
Į gyvenimą pažvelgsi šypsena plačia! :)

2011-02-18