(Niekam nededikuoju)

Akūbas – karalius
Choras ir profsąjungos
Nelaimėliai ir ministrai
Miestiečiai kaimiečiai
Kekšės ir gėjai
ir kiti veikėjai

                                                   I veiksmas
Jaunsuma. Eik ir tu miegoti.
Liepsna. Kaip gi aš dabar užmigsiu po tokios žinios?
Jaunsuma. Na, nėra taip blogai, mes jauni, dar tik pradedame gyvenimą, galėjome ir apsirikti.
Liepsna. Aš neapsirikau. Galėjai anksčiau pagalvoti, kol nesugadinai manęs.
Jaunsuma. Na koks gi čia sugadinimas? Dabar daug kas taip daro: pasitikrina, jei netinka, išsiskiria ir ieško to, kuris geriausiai tinka.
Liepsna. Tu lyg spyną kamarai rinktumeisi, kiši raktą ir žiūri, kuri lengviau rakinsis.
Jaunsuma. Na, tavo palyginimas gal nevisai tikslus, bet, iš kitos pusės žiūrint, rinktis gyvenimo draugą reikia atsakingai.
Liepsna. Tai kodėl iškart skubėjai į mano lovą atsigulti, kodėl tada nesirinkai? Kam apie Mėnulį man kalbėjai, kam žadėjai kopėčiomis mane į jį užkelti? Aš kaip kvailė patikėjau.
Jaunsuma. Na, atleisk, jaunas buvau, kraujas užvirė tave pamačius.
Liepsna. Dvi savaitės praėjo, tik dvi savaitės ir tu sakai, kad jaunas buvai, tai kas tu dabar, senis?
Jaunsuma. Atleisk, Liepsna, nežinau, kas pasidarė, tik širdis kužda, kad nemyliu tavęs, nenoriu apgaudinėti, geriau iškart baigti. Paverksi dieną kitą ir pamirši, susirasi dar geresnį. O man kaip tik ir paaukštinimą tarnyboje skiria, visai laiko neturėsiu, vis tiek negalėčiau pas tave lankytis, tai ar geriau būtų, jei manytum, kad slapstausi nuo tavęs? o dabar viskas sąžiningai, be apgaulės.
Liepsna. Tik kodėl vis tiek apgauta jaučiuosi?
Jaunsuma. Nežinau, čia jau tavo psichologinės problemos, aš tau sąžiningai prisipažinau. Kada nors suprasi mane ir atleisi. Turiu eiti. Lik sveika.


Choras (choras, susidedantis iš kokių aštuonių ar daugiau aktorių, gali būti naudojamas viso spektaklio metu, vietomis organizuojantis palaikymą arba nepritarimą veiksmui arba kažkuriam pasisakymui, kitur gi gali veikti kaip minia).  
              Šalis pašlovinta
              Per amžius nuo senovės.
              Tu niekada nepatyrei vergovės,
              Laisva buvai  visada.


Karalius Akūbas. Kas kūrė šitą himną?
Pontelionas.  Jūs pats. Tai Tautinė giesmė.
Karalius Akūbas. Tikrai? Bet gi kaip nevykusiai. Ar aš galėjau parašyti tokį šlamštą?
Pontelionas. Už tą šlamštą jums paskyrė nacionalinę premiją.
Karalius Akūbas. Dabar, manau, parašyčiau geriau.
Pontelionas. Jūs jau septynis kartus perkuriate ir vis geriau. Ir kiekvieną kartą jums suteikia nacionalinę premiją.
Karalius Akūbas. Kūrėjas niekada nebūna iki galo patenkintas savo vaisiumi.
Pontelionas. Žinau. Gal jau eisite miegoti?
Karalius Akūbas. Jūsų didenybe.
Pontelionas. Jūsų didenybe.
Karalius Akūbas. Man regis, tu labiau nori miego, todėl ir siūlai man gultis, kad palikčiau tave ramybėje, o juk iš tiesų tai aš daugiausiai pavargstu valdydamas valstybę, bet kaip matai, dar esu žvalus. Įdomu nuo ko gi tu taip pervargai, senas tinginy?
Pontelionas. Aš nepervargau, tiesiog rūpinuosi jumis, ryt valstybės posėdis, jums reikia pailsėti.
Karalius Akūbas. Žinau žinau. Dėl to ir neskubu gultis, noriu pagalvoti. Juk valstybėje krachas, bankrotas, kur čia užmigsi. Ir atsitik taip, kad man pasakė paskutinę akimirką. Ko anksčiau tylėjo? Kodėl nuo manęs slėpė?
Pontelionas. Jūs būtumėt nepatikėjęs. Aš seniai sakiau, kad tie mokesčiai, kuriuos nakčia pakeitėt, prie gero neprives. Ir kiti jums sakė.
Karalius Akūbas. Kas sakė? Boba Vienakė? Tai ji visada niekus pliauškia.
Pontelionas.  Ir aš sakiau.
Karalius Akūbas. Ką tu, senas pirdyla, apie finansus išmanai? Finansai – tai čia tau, ne šikną krapštyti.
Pontelionas. Žinau žinau. Bet žmonės vis tiek nepatenkinti.
Karalius Akūbas.  Nedėkingi padarai. Ar maža aš jais rūpinuosi, naktis nemiegu?
Pontelionas. Naktimis jūs geriate, todėl ir nemiegate. Ir aš paskui neišsimiegu.
Karalius Akūbas. Tau tik miegoti, tu nieko daugiau nežinai. Valstybė, piliečiai tau nusispjaut.
Pontelionas. Vis tiek jūs per dažnai geriate. Jums reiktų užsikoduoti. Arba vaikščioti į AA.
Karalius Akūbas. Kas tai yra? Kokia slapta organizacija?
Pontelionas. Visai ne, jūs pats leidote jai veikti. Tai Anoniminiai Alkoholikai.
Karalius Akūbas. A, šitie, taip taip. Bet kaip aš ten nueisiu, juk mane visi pažins.
Pontelionas. Anaiptol. Ten gi visi anonimai, todėl nebūtina prisistatyti karaliumi, pakaks, jei prisistatysite santechniku.
Karalius Akūbas. Vis tiek nemanau, kad tai geras patarimas. Karalius turi būti laisvas nuo bet kokių įtakų ir įsipareigojimų.
Pontelionas. Tada bent dviratį paimtumėte, pasivažinėtumėte po kraštą, formą įgautumėte ir pamatytumėte kaip žmonės gyvena, mažiau į butelį spoksotumėt.
Karalius Akūbas. Aš ir nespoksau. Įpilk lašiuką prieš miegą. Tai ką, sakai, su tais mokesčiais reikia daryti?
Pontelionas. Manau mažinti reikia, žmonės bankrutuoja ir nešdinasi velniop iš šalies. Lieka tik vaikai ir seneliai, greit iždo surinkt nepajėgsit.
Karalius Akūbas. Gerai užteks, daugiau nepilk. Sakai mažinti, bet tada iš ko dvaras gyvens, iš ko tau algą mokėsiu?
Pontelionas. Jau ir taip pusę metų negaunu.
Karalius Akūbas. Turi pakentėti, juk matai, kad valstybėje sunkmetis. Bet savo atsiimsi, su kaupu. Tik reikia planą sugalvoti. Kaip manai, gal karą kam paskelbti?
Pontelionas. Tik karo mums betrūko. Eikit geriau miegoti.
Karalius Akūbas. Atnešk man tą žurnalą.
Pontelionas. Kokį?
Karalius Akūbas. Puikiai žinai kokį, neapsimesk.
Pontelionas. Jūs geriau žmoną susiraskite, kam Jums tie žurnalai.
Karalius Akūbas. Lengva pasakyt. Dvidešimt metų kaip ieškau.
Pontelionas. Už Jūsų bet kuri merga eis, Jūs tik išsirinkit pagaliau. Pirštu pamosit arba įsaką paskelbsit, jei jau abejojate, kad nesutiks tekėti.
Karalius Akūbas. Kad visos, kurias iki šiol rodei, kažkokios su defektais – tai tas, tai anas, pats žinai. Gal naujų turi?
Pontelionas. Ryte parūpinsiu šviežių portretų.
Karalius Akūbas. Gerai, o dabar žurnalą atnešk.
Pontelionas. Pribaigs Jus tas žurnalas, geriau pailsėtumėt, Jūsų didenybe.
Karalius Akūbas. Kaip tik ir pailsėsiu kartu. Labanakt, Pontelionai. Butelį palik, neišsinešk, aš pats įsipilsiu.
Pontelionas. Žurnalą po durim pakišiu. Labanakt, Jūsų Šviesybe.
Karalius Akūbas. Mat koks, amžinai nepatenkintas, dar priekaištauja. Nėra dabar dėkingumo žmonėse, nėra. Pirmiausia, ką turiu padaryti, tai atstatyti pasitikėjimą valdžia ir moralinį lojalumą karaliui, be to nebus ir ekonominio pakilimo. Kai siela yra švari, tada ir kišenėse nejauti vėjų švilpiančių. Reikės užrašyti šią sentenciją.




Pontelionas. Jūsų didenybe, jūsų didenybe.
Karalius Akūbas. Aš miegu. Šalin.
Pontelionas.  Jūsų didenybe, laikas keltis.
Karalius Akūbas. Eik velniop.
Pontelionas. Viskas paruošta, vanduo šiltas, rankšluostis pašildytas, šlepetės irgi prie lovos, metas prabusti. Paskui dar apatinius pasikeisim, kelkitės, Jūsų didenybe.
Karalius Akūbas. Kodėl tavęs dar niekas nepakorė? Pasirūpinsiu, kad būtum nuteistas kaip valstybės išdavikas.
Pontelionas. Čia mineralinis vanduo, atsigaivinkit.
Karalius Akūbas. Kodėl man kiekvieną rytą taip nežmoniškai galvą skauda?
Pontelionas. Vėl visą butelį išgėrėt, tai nėr ko norėt.
Karalius Akūbas. O gal čia nuo tavo mineralinio, kaip manai? Kokį brudą  kasdien man kiši, a?
Pontelionas.  Pats geriausias mineralinis vanduo,  iš jūsų karališkojo šaltinio. Daktarai nustatė, kad jis tinkamiausias jums gerti.
Karalius Akūbas. Tinkamiausias! Tai kodėl man kaskart vemti nuo jo norisi?
Pontelionas. Išsivemti Jums būtų neprošal.
Karalius Akūbas. Gal kas į tą šaltinį pridergia, kaip manai? Priešai kokie, arba tie, kurie manęs nekenčia?
Pontelionas. Visai gali būti. Tokių daug rasis.
Karalius Akūbas. Tai ką, jo niekas nesaugo, šaltinio?
Pontelionas. O kas saugos, kad algos niekam nemokat. Tiesa, kabo prie jo lenta su užrašu „Objektas saugomas valstybės“, bet ką gali žinoti.
Karalius Akūbas. O tu pats gėrei šį vandenį?
Pontelionas. Ne, o kam? Jei Jūs sakot, kad jis bjaurus, tai aš tikiu.
Karalius Akūbas. Negalėtum kokį kartą alaus atnešti?
Pontelionas. Alus skirtas prasčiokams, karaliams jis netinka.
Karalius Akūbas. Ir kodėl visi taip nori būti karaliais? Čia man tie apatiniai?
Pontelionas. Kam gi kitam?
Karalius Akūbas. Kodėl jie rožiniai?
Pontelionas. Todėl kad moteriški, kitų gauti nepavyko, niekas skolon neduoda.
Karalius Akūbas. Prakeiktas Atliejus. Užspaudė iždą ir net karaliui naujiem trusikam pinigų gaili. Reiks jį atleisti.
Pontelionas. Negausite pritarimo. Kad jį pakeisti, Jums reikia trijų penktadalių valstybės tarybos narių sutikimo. Tiek niekada nesurinksite, Atliejus laiko savo kišenėje reikalingą kiekį jam palankių narių.
Karalius Akūbas. Velniop Keistituciją, velniop demokratiją, tegyvuoja karalius!
Pontelionas. Žodžiai, tik žodžiai. Iš tikrųjų Jūs nieko negalit.
Karalius Akūbas. Ką tu ten vakar kalbėjai apie dviratį?
Pontelionas. Sakiau, kad neblogai būtų Jums prasimankštinti, pavažinėti po šalį.
Karalius Akūbas. Aš taip ir padarysiu. Šiandien pat. Dviratis – pati pažangiausia susisiekimo priemonė. Ir neteršia gamtos kaip arkliai ar jaučiai. Be to, prasimankštinti man tikrai ne pro šalį, lašinių priaugau. Liepsiu susisiekimo ministrui dviratį paskelbti prioritetine transporto priemone ir jų gamintojus atleisti nuo pelno mokesčio, o mieste įsakysiu išstatyti tūkstantį geltonų dviračių įvairiose vietose, kad gyventojai galėtų pavažiavę jais nuo vieno punkto ligi kito palikti arba persėsti ant kitų ir keliauti toliau. Supranti, tai būtų lyg kokios transporto stotelės.
Pontelionas. Nemanau, kad čia geras sumanymas, išvogs žmonės tuos dviračius, nes valgyti neturi ką. Karalius Akūbas. Bet gi dviračių vis tiek nevalgys.
Pontelionas. Be to, man regis, kažkur toks projektas jau buvo, bet nieko iš to neišėjo.
Karalius Akūbas.  Ne, nu jeigu jau buvo, tai nesikartosiu, nenoriu būti vadinamas mėgdžiotoju. Galvojau, kad pirmas sumąsčiau.  Neliko jau dalykų, kuriuos pirmas sugalvotum, ką bepaimsi, viskas jau kažkur buvo. Nuobodu gyventi darosi – jokių siurprizų. Na kaip guli ant manęs tie trusikai?
Pontelionas. Kaip Jums siūti. Bet paskubėkit - valstybės posėdis turi prasidėti. Visi susirinkę, skubiai užkąskite ir eikite.
Karalius Akūbas. Nieko, palauks. Taip ir eisiu, karalius aš, ar ne karalius?
Pontelionas. Karalius karalius, kad Jus kur velnias.
Karalius Akūbas. Nesikeik, Pontelionai.
Pontelionas. Aš ir nesikeikiu, bet kelnes bent kokias užsidėkite, nejuokinkite svieto, žurnalistų pilni rūmai, portretistai, tegul būna prakeikti, pasiruošę įamžinti Jus į drobes.
Karalius Akūbas. Tegul mato, tegul žino – karalius toks pat žmogus ir gali būti nuogas. Visiems dabar sunkmetis. Pripūsk padangas ir įdėk sumuštinių. Palauk, žadėjai naujų portretų parūpinti.
Pontelionas. Ak taip. Čia naujausios mūsų karalystės merginos, visoms ne daugiau dvidešimties.
Karalius Akūbas. Matai, visai neblogos.
Pontelionas. Čia su amžiumi. Parodyčiau tas, kur prieš dvidešimt metų rodžiau, irgi sakytumėt gražuolės, o tada – tai tas negerai, tai anas netinka.
Karalius Akūbas. O kaip jos dabar atrodo, po dvidešimties metų? Turbūt nepalyginsi su šitomis?
Pontelionas. Tai aišku, per dvidešimt metų žmonės keičiasi.
Karalius Akūbas. Todėl ir sakau, apsimokėjo palaukti. Ir šita graži, pažiūrėk.
Pontelionas. Aha.
Karalius Akūbas. Su karpa nereikia, atmesk iš karto. Tu gi žinai, Pontelionai, - jokių defektų.
Pontelionas. Bet šiaip ji visai graži, o karpą galima nupjauti.
Karalius Akūbas. Ne ne, sakiau, tik tobulos, nepriekaištingos. Taigi, lieka keturios.
Pontelionas. Dar galima šitas dvi atmesti, nes jos ne mūsiškės.
Karalius Akūbas. O kas tokios?
Pontelionas. Imigrantės, ši rusė, kita – žydė.
Karalius Akūbas. Tai kaip čia suprasti – visi emigruoja, o šitos dvi imigruoja? Ir dar rusė ir žydė? Ar tau, Pontelionai, nekeista?
Pontelionas. Dabar kai pasakėt, tai ir man keista.
Karalius Akūbas. Dvi geriausios žvalgybos valdybos pasaulyje.
Pontelionas. Dar amerikonus pridėkit.
Karalius Akūbas. Taip taip, dėdė Semas nepralenkiamas. Sužinok viską apie tas imigrantes, kas jos, ko čia nori, kiek pinigų su savimi turi. Tik neišsiduok, leisk suprasti, kad karalius jas nusižiūrėjo į žmonas. O jei nieko bloga neaptiksi jų anketose ir jos man patiks, tai galės ir tikėjimą pasikeisti. Bet labiausiai man žiūrisi ši. Kas ji tokia?
Pontelionas. Liepsna. Ji iš tolimo kaimo. Bet poryt galėsim pristatyti.
Karalius Akūbas. Nereikia, mes patys pas ją nukaksim. Dviračiais.
Pontelionas. Karūną bent užsidėkit, kad jį kur velnias tokią tarnystę.
Karalius Akūbas. Sėsk ir tu, bent kiaušinį suvalgyk su kava.
Pontelionas. Ačiū, Jūsų kilnybe.
Karalius Akūbas. O sakyk, Pontelionai, iš kur tu pats esi, nes tavo vardas toks keistas, negirdėtas.
Pontelionas. Iš Lėktuvos.
Karalius Akūbas. Ir kur ji yra? Ar toli?
Pontelionas. Kad nelabai. Už dviejų valstybių nuo čia.
Karalius Akūbas. Ale tu matai, netoli, o nieko apie ją negirdėjau. Papasakok, kas tai per šalis, kokie žmonės ten ir kodėl iš jos išvykai?
Pontelionas. Šalis kaip ir visos, upės, ežerai, miškai, bet jau žmonės, lėktuvai, tai blogiau nei šunys, tik riejasi, tik loja vieni ant kitų, kaip pasiutę, daug triukšmo, o naudos – jokios. Kol tarpusavyje pešasi, kiti kas tik nori per jų žemę šimtmečiais laisvai vaikšto ir grobia kas po ranka papuola, o anie net apsiginti nesugeba. Pabodo ta jų betvarkė ir išėjau dar jaunas į pasaulį, kol pas tamstą pristojau.
Karalius Akūbas. Patenkintas aš tavo tarnyba, Pontelionai. Kaip supratau, ne visi lėktuvai kaip tu?
Pontelionas. Nesakau, kad visi niekšai paskutiniai, yra ir gerų žmonių, bet tie rėksniai nustelbia paprastus kuklius žmones ir apsišaukę vedliais kaskart vis nuveda Lėktuvą į naują okupaciją.
Karalius Akūbas. Klausyk, o gal man karą paskelbti, užpulti Lėktuvą, jei jau sakai, kad jie nesipriešins? Iždą ištuštėjusį papildytume ir prestižą pasaulio akyse pakeltume, kaip manai?
Pontelionas. Kaip lėktuvas neturėčiau pritarti tokiam sumanymui, bet politiškai toks žingsnis Jums būtų naudingas.  Paprasti lėktuvai, tai galit būti ramūs, tikrai nesipriešins, toliau sau šieną grėbs, kai per jų žemę eisit. O valdžios vyrai, visokio plauko funkcionieriai iškart į užsienį pabėgs, per upelį kelnes pasiraitoję perbris, arba prisiderins prie naujos valdžios ir bus paklusnūs, lyg amžinai Jums būtų tarnavę.
Karalius Akūbas. Čia tai tu man dyvus porini, argi gali būti tokie bestuburiai tie lėktuvai?
Pontelionas. Na, kaip ir visur, pasitaiko vienas kitas nepritapėlis - tai susidegina arba kokį atsišaukimą ant tvoros pakabina, bet dauguma tikrai neturi stuburo, lankstūs kaip žilvičiai.
Karalius Akūbas.  Ką gi, Pontelionai, jei pavyks  šitas žygis, paskelbsiu tave Lėktuvo gubernatoriumi.
Pontelionas. Tai ačiū, Jūsų Didenybe, aš tai mokėsiu juos valdyti.
Karalius Akūbas. Gerai, dabar paduok kokį chalatą. Ir invalido vežimėlį, išgąsdinsiu Atliejų su jo kompanija. Tik kad jis, bjaurybė, greičiau apsidžiaugs, nei išsigąs.

Miesto aikštė. Ši scena beveik neturi nieko bendra su likusia pjesės dalimi ir, apskritai, nelabai reikalinga, todėl režisierius gali ją praleisti ir neskaitęs. Bet jei nutartų panaudoti savo spektaklyje, tai ji nebūtinai turi būti šioje pjesės vietoje, gali būti vaidinama pertraukos metu arba prieš spektaklį arba ir taip, ir kitaip, ir trečiaip, kaip norima.
Gali būti vaidinama ir scenoje, bet galiu įsivaizduoti ją ir teatro foje arba žiūrovinėje salės dalyje visose pakampėse, tuo būdu žiūrovus lyg ir per nevalią apsiaučiant veiksmu. Žodžiu, visa tai kas yra parašyta žemiau gali vykti bet kur ir bet kada ir nebūtinai vientisai, o, pvz., gabalais bet kokia pasirinkta tvarka.

Aikštėje montuojamas ešafotas. Kažkuriam kampe, o gal marširuodami po aikštę groja ugniagesių orkestras. Amatininkai demonstruoja savo amato subtilybes ir kartu prekiauja dirbiniais, pvz.: kalvis kūrena ugnį ir kala iš metalo peilius arba suvenyrus, kepėjai kepa duoną ir bandeles, audėjos audžia juostas ir t.t.   Keliaujantys akrobatai demonstruoja sudėtingus triukus, čigonai groja gitaromis, dainuoja ir šoka, daug vaikigalių, kurie taikosi bet ką nugvelbti. Matyti ir kariuomenės bei policijos žmonių.
Kartkartėm pasirodo ir ryškiai dažytos prostitutės (choras švilpimu ir šūksniais entuziastingai palaiko prostitutes).
Į visą mugės šurmulį turi būti įtraukiami ir žiūrovai.

Kontrabandininkas. Kontrabanda iš pirmų rankų – tabakas, degtinė, avižos! Pigi kontrabanda! Prieik, nesigailėsi!
Miestietė. Vėl ešafotą montuoja. Kam dabar galvą kapos?
Miestietis. A, velnias jį žino. Ar daug čia reikia? Bišky ne taip pagalvok, ne taip pažiūrėk – ir nėr makaulės. Kad jį kur velnias tokią valdžią.
Miestietė. Vo vo, ir nulėks pačiam kopūstas, jei liežuvio neprirakinsi.
Miestietis. A job tararai, kad tave kur velnias, geriau jau nekausinėk, boba, eik kur ėjusi.
Kontrabandininkas. Kontrabanda, pigi kontrabanda!
Policininkas. Klausyk, žinau, kad jau susimokėjai mūsų pamainai. Turiu prašymėlį, sumokėk už rytdieną, velnias, vakar visas „šaibas“ kazino prapyliau, nesisekė, o šiandien tikrai žinau, kad raudona iškris, visą banką paimsiu, šiandien, jaučiu, mano valanda. Padėk.
Kontrabandininkas. Gerai, bet į priekį, tai ne už vieną dieną atsipirksiu, dvi dienas nebandyk artintis, o sumą gausi kaip už vieną dienelę. Rinkis.
Policininkas. Gerai, gerai, sutinku, nei ryt, nei poryt manęs nematysi. Dėkui, nepamiršiu.
Kontrabandininkas. Kontrabandinės prekės!



Rūmų salė. Ceremonmeisteris skelbia:
                                                             Jo Didenybė Karalius!
Visi  stojasi, girdisi replikos:
                                             Pagaliau.
                                             Pusė dienos praėjo.
                                             Maniau nesulauksiu.
                                             Kad jį kur galas.
                                             Alkoholikas prakeiktas.

Į salę įrieda invalido vežimėlis su pusnuogiu karaliumi. Visuotinis pasibaisėjimo aiktelėjimas. Choras ploja ir šaukia Valio.

Šūksniai:
               Kas nutiko?
               Viešpatie, kas gi čia dabar?
               Sargyba!
               Jūsų Didenybe!
Karalius Akūbas. Nurimkit, laisvai.
Policijos viršininkas. Jūsų Didenybe, aš... aš pasirengęs...
Sveikatos ministras. Tuoj pat kvieskit greitąją. Paduokit mano rankinę.  Jūsų didenybe, aš pamatuosiu kraujospūdį.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Aš sakiau, valstybė pavojuje!
Karalius Akūbas. Nieko nereikia, man viskas gerai. Tiesiog jūs labai anksti susirinkote, aš nespėjau  kaip reikiant prabusti ir kojos dar nutirpusios. Galite mane pamasažuoti.
Sveikatos ministras. Mielai, Jūsų Didenybe, atsigulkit čia prašau.
Atliejus. Na iš tikrųjų nėra taip anksti, kaip Jūs sakote, Jūsų Didenybe, jau gerokai po pusiaudienio.
Karalius Akūbas. Tikrai? Matyt mano laikrodis bus sustojęs. Gal ūkio ministras teiksis jį sutaisyti?
Ūkio ministras. Būtinai, Jūsų Šviesybe, atsiųsiu meistrą.
Karalius Akūbas. Puiku, tuo pačiu ir bakelį tualete sutvarkykit, kiekvieną kartą turiu kišti ranką ir ten kažką judinti, kad pradėtų į jį rinktis vanduo. Tai siaubinga!
Sveikatos ministras. Nurimkit, Jums negalima jaudintis.
Kultūros ministras. Tai skandalinga, kur matyta, kad karalius kęstų tokią netvarką!
Atliejus. Ramiau, nesikarščiuokit, juk girdėjot – viskas bus sutvarkyta. Neverta dėl tokio mažmožio kelti erzelį. Gal geriau pradėkim darbą?
Kultūros ministras. Bet karalius iš tiesų vargsta, tai matyt net iš apsirengimo.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Kur ritasi mūsų šalis, kur pagarba sostui ir tradicijoms?
Karalius Akūbas. Dėl apsirengimo ministras teisus, šiandien gavau štai kokias apatines kelnaites.

Visi aikteli. Choras švilpia.

Atliejus. Bet jos Jums labai tinka, Jūsų Šviesybe, guli kaip nulietos.
Karalius Akūbas. Tai dėl to, kad rūpinuosi savo figūra, bet jos moteriškos, kitų gauti nepavyko. Ar tai toks rūpestis šioje valstybėje valdovu? O gal Jūs, finansų ministre, parodysite savo kelnaites?
Kultūros ministras. Tikrai, parodykite, aš reikalauju.
Atliejus. Jūs, gerbiamas kultūrininke, geriau rūpinkitės Valdovų rūmų  rekonstrukcija, o ne mano apatiniais. Mes dar svarstysime tą klausimą ir reikalausime išsamaus paaiškinimo, kodėl darbai vyksta taip vangiai.
Kultūros ministras. Ir paaiškinsiu, aš neturiu ko slėpti.
Karalius Akūbas. Taigi, kaip supratau, Atliejus turi ką slėpti. Pereikime prie dienotvarkės. Koks pirmas punktas?
Atliejus. Jūsų penkiasdešimtmetis.
Karalius Akūbas. Oi, tai kada dar jis bus!
Atliejus. Ne taip ir vėlai, tik už trijų mėnesių. Turime pradėti ruoštis.
Karalius Akūbas. Ar jau šalyje nėra svarbesnių klausimų, ar žmonės, gyventojai viskuo patenkinti?
Atliejus. Žmonės niekada nebus viskuo patenkinti, tad verčiau ir nesistengti jiems įtikti.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protestuoju!
Karalius Akūbas. Dabar nėra laiko, Jūsų protestas atmestas. O kas ten per triukšmas aikštėje, kodėl toks bildesys?
Teisingumo ministras. Ten montuojamas ešafotas, juk rytoj bus atliekama mirties bausmė.
Karalius Akūbas. Mirties bausmė? Kartuvės? Pirmą kartą apie tai girdžiu.
Sveikatos ministras. Ne kartuvės, o giljotina, taip humaniškiau.
Teisingumo ministras. Na kaip gi neprisimenate, Jūsų Didenybe, juk Jūs atmetėte to maištininko malonės prašymą.
Karalius Akūbas. Neprisimenu, vis tiek nenoriu, kad kas nors būtų baudžiamas mirties bausme, juk tai siaubinga.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protestuoju!
Kultūros ministras. Visiškai pritariu, tai antihumaniška, pasaulis mūsų nesupras.
Karalius Akūbas. Taip taip, mes turime skaitytis ir su viešaja nuomone, be to, manau, kad jeigu žmogus maištavo, tai gal turėjo tam pagrindą. Ar kas nors tyrė jo nusiskundimus?
Socialinių ir darbo reikalų ministras. Žmogus skundėsi, o kaipgi. Reikalavo darbo, paskui pašalpų, sakė, kad neturi iš ko gyventi ir panašiai, grasino skųstis Tarptautiniam Žmogaus teisių teismui. Pats  nežino, ko nori. Galų gale sakė, kad tokią valdžią reikia versti su šakėmis. Įsivaizduojate? Juk tai taip brutalu!
Sveikatos ministras. Tikrai, durtinių žaizdų gydymas labai komplikuotas ir brangus, tvarsčiai, mostelės ir nuolatinė slauga.
Karalius Akūbas. Kokie dar renginiai numatomi šiomis dienomis?
Kultūros ministras. Vyks vaikų piešinių konkursas tema „Te visad šviečia saulė“. Jis prasidės kaip tik po mirties bausmės vykdymo.
Karalius Akūbas. Na jeigu, piešinių konkursas, tada tebūnie ir bausmė, vienas kitą atsveria.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protestuoju!
Karalius Akūbas.  Užsičiaupkit. Kas dar?
Kultūros ministras. Poryt profsąjungų mitingas, tema man nežinoma. Gal socialinių reikalų ministras informuotas, o šiandien po pietų, tai yra netrukus, prasidės gėjų paradas.
Karalius Akūbas.  Ir tokių mes turim?
Kultūros ministras. O kaip gi, jų yra visur, kodėl turėtų ir pas mus nebūti? Netgi iškilusis Mikelandželas nespjovė į tą pusę. Tiesa, masiškumu mes dar neprilygstame kitoms valstybėms, viskam reikia laiko.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protest...!
Karo ministras. Mūsų ministerijos pavaldume tokių „degradų“ nėra. Mes mokame teisingai nukreipti mūsų jaunuolių orientaciją, tam yra orientavimosi pratybos, jie bėgioja po miškus su žemėlapiais rankose ir atranda mūsų pažymėtus objektus ir tokiu būdu įpranta gyventi pagal nustatytus orientyrus.

Choras nepritariamai ūžia.

Karalius Akūbas.  Sakai Mikelandželas? Tai svarus koziris. Reiks pažiūrėti per balkoną į tą paradą.
Atliejus. Jokiu būdu, Jūsų Didenybe, žmonės neteisingai Jus supras. Be to, dar tai, kad Jūs nevedęs, gali pasitarnauti nereikalingoms interpretacijoms.

Nedrąsiai įeina Ceremonmeisteris.

Ceremonmeisteris. Jūsų didenybe, prašau man atleisti, bet pas Jus labai atkakliai braunasi jaunieji ... jaunieji .... mh, gėjai, atleiskite.
Karalius Akūbas.  Gerai, kviesk juos.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protestuoju!
Dauguma ministrų. Dėl dievo meilės, nereikia.
                                  O, siaube!
                                  Išsigimėliai!
Karalius Akūbas.  Įleisk.

Choras persirikiuoja ir savimi simbolizuoja vaivorykštę. Palaiko gėjus.

Jaunieji gėjai.
                              Mes esam jaunieji,
                              netradicinio sekso gerbėjai.
                              Aukojame Jums, Prakilnybe,
                              Trapią savo nekaltybę.
(Labai nustemba, išvydę  Karalių su chalatu ir rožiniais apatiniais.)
                      Nežinojome, kad ir Jūs dalyvausite.
Karalius Akūbas.  Dar pažiūrėsim. Ko siekiate šia demonstracija, jaunieji ...?
Jaunieji gėjai (kalba po vieną). Pritraukti kuo daugiau žmonių į mūsų gretas, Jūsų Šviesybe.
                        Net ir didysis Mikelandželas nespjovė į mūsų pusę.
Karalius Akūbas.  Už ką gi jūs pasisakote, meldžiamieji?
Jaunieji gėjai. Už lyčių lygybę, Jūsų Didenybe.
Karalius Akūbas. Ir viskas? Tik dėl to čia atėjote?
Jaunieji gėjai. Ne. Mus jaudina tarnyba armijoje.
                        Teko girdėti, kad vaikinams ten bandoma įdiegti tik vieną orientaciją.
                         Mes nenorime keistis. Norime išsaugoti savo identitetą.
Karalius Akūbas.  Lytinį paveldą, taip sakant. Mes kaip tik apie tai ir kalbėjome su Karo ministru. Manau, jis sutiks įsteigti vieną padalinį kitokios orientacijos kariams, juk taip, ministre?
Karo ministras. Tiesą pasakius, Jūsų Didenybe...
Karalius Akūbas.  Aš juk sakiau, viskas susitvarkys. Galite eiti, jaunieji ... hm... mėgėjai.
Jaunieji gėjai. Širdingai dėkojame, Jūsų Šviesybe. Lauksime (reikšmingai mosteli galva į Karaliaus apdarą).
Karo ministras. Bet atleiskite, Jūsų Didenybe...
Karalius Akūbas.  Taip taip, žinau, orientavimosi pratybos, žemėlapiai rankose. Niekas to ir neatšaukia, bet negalime dabar viešai išsakyti savo pozicijos, kai visas pasaulis žiūri į mus ir laukia mūsų reakcijos. Juk taip?
Kultūros ministras.  Kaip tik taip, neturime teisės suklysti. Tokie paradai, Jūsų žiniai, vyksta visame pasaulyje ir yra labai populiarūs.
Karalius Akūbas.  O dar tas Mikelandželas. Todėl orientuokitės tuose miškuose tyliai ir be nusiskundimų.
Karo ministras. Nusiskundimų mūsų žinyboje nebūna, Jūs tai žinote, Jūsų Didenybe.
Karalius Akūbas. O dabar, Gausuma, noriu, kad užrašytum, man atėjo įkvėpimas.
Kultūros ministras Gausuma. Aš pasiruošęs, Jūsų šviesybe.
Karalius Akūbas.  
Tėvyne mylima,
kartoju mintyse,
ir  žvilgsnį savo nenuilstamą
kreipiu kasdieną
kiaurai per sieną
regiu laukus ir klonius
pievas ir šilojus
regiu kaip beria grūdą
į dirvą artojas
o stuboje
moteris jo laukia ir
vaikai namų darbus
uoliai kartoja.
Kol kas tiek, pratęsim kitą kartą.
Kultūros ministras Gausuma. Tai nuostabu, Jūsų Didenybe.
Kiti ministrai ir Choras.
                         Bravo.
                         Puiku.
                         Ech, talentas.
Karalius Akūbas.  O dabar noriu pranešti, kad ruoštumėtės karui.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protestuoju!
Visi. Kaip karui?
        Kokiam karui?
        Neišgirdau, ką pasakė?
        O su kuo kariausim?
Karo ministras. Seniai reikėjo, pritariu. Duot tiem šunsnukiams į kailį.
Karalius Akūbas. Pulsim Lėktuvą.
Visi. Lėktuvą?
         Kas tai?
         Tu ką nors girdėjai?
         Ką pasakė?
Karalius Akūbas. Tai
                               „Yra šalis,
                               Kur upės teka
                               Linksmai tarp girių ūžiančių
                               Ir meiliai tarpu savęs šneka
                               Prie giesmininkų vieversių.
                               Ten prakaitas aplieja žmones
                               Prie vasaros sunkių darbų,
                               Ir prastas parėdas marškonis
                               Apdengia sąnarius visų.“
                (Ministrai pasirengia ploti, kažkas šūkteli: „Bravo“, bet karalius rankos mostu sustabdo)
Tai ne mano, tai citata.
Visi (nusivylę). Aaaaa...
Karalius Akūbas. Geografijos reikalų ministras supažindins mus su šia šalimi.
Geografijos reikalų ministras. Na taip ekspromtu dabar kažin kiek ir nepasakysiu, bet tai maža šalis, ne per toliausiai nuo mūsų, su mažu gyventojų skaičiumi. Kiek pamenu, visada kažkieno būdavo užgrobta, tik dabar yra laisva, taigi, tinkamą metą pasirinkote žygiui, Jūsų Didenybe. Tik ar daug naudos mes iš to turėsim, tai abejoju, jokių iškasenų ta šalis neturi, be to, labai nualinta perėjūnų.
Karalius Akūbas. Nauda yra politinė, pranešime pasauliui, kad mes galingi ir su mumis reikia skaitytis. Kita vertus, ši ekspedicija bus tik pradžia.
Karo ministras. Bravo, Jūsų Didenybe, po to pulsime Rusiją, mano sena svajonė nužygiuoti iki Uralo.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protestuoju!
Socialinių ir darbo reikalų ministras. Aš tai čia įžvelgiu ir ekonominę naudą. Juk yra žinoma, kad karas, maras ir suirutė pasiglemžia daugiausia pagyvenusius žmones. O kad betvarkė dėsis, tai čia ir avys supranta. Vadinasi, galime tikėtis gausaus išlaikytinių, pensininkų armijos sumažėjimo.
Sveikatos ministras. Maro tai gal ir nebus, bet visokios venerinės ligos tikrai gali paplisti. Nemanau, kad dėl jų sumažės pensininkų.
Karo ministras. Netveriu savo kailyje, Jūsų Didenybe, einu pranešiu, kad balnotų žirgus.
Karalius Akūbas. Neskubėkite, gerbiamas Petliejau, arklių mums neprireiks.
Karo ministras Petliejus. Nesupratau, Jūsų Šviesybe, kaip mes nusigausime iki lėktuvų?
Karalius Akūbas. Dviračiais. Taip bus daug pigiau, sutaupysime nepirkdami avižų ir išsaugosime  neužterštą gamtą. Susisiekimo ministras aprūpins jūsų žinybą jais. O kariai ar visi moka naudotis dviračiais?      
Karo ministras Petliejus. Šiandien pat pradėsime mokymus.
Susisiekimo ministras. Dviračiai labai pažangi transporto priemonė. Žygis dviračiais bus palankai  vertinamas pasaulio visuomenės ir niekas nedrįs pasmerkti agresijos. Tiesą sakant, tai netgi ir neatrodys kaip kažkokia agresija, šiaip nekaltas pasivažinėjimas. Genialiai sugalvota, Jūsų Didenybe.
Karalius Akūbas. Kas dar nori pasisakyti?
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protestuoju!
Ceremonmeisteris. Jūsų Didenybe, pagal reglamentą dabar dvi minutės opozicijos pasisakymui.
Karalius Akūbas. Gerai, tegul kalba. Nuimk laiką.
Ceremonmeisteris. Kalbėk, Boba Vienake.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Ačiū. Ponai, noriu pasakyti - kur mes einame? Kur tai matyta, kad karalius dėvėtų tokius apatinius. Sarmata!
Toliau. Mirties bausmė. Pasakykite, ar yra dar pasaulyje tokia šalis, kurioje už kitokią nuomonę kapotų galvas? Apsijuoksime, draugai. Protestuoju!
O piešinių konkursas? Po mirties bausmės! Tai stačiai pasityčiojimas! Kokį pavyzdį rodome vaikams? Ir dar - kokia konkurso tema?! Kaip galime norėti, kad mums visada šviestų saulė, kai šalyje toks skurdas? Protestuoju!
Arba tas karas. Gal Jums protas pasimaišė? Kai šalyje tiek dirvonuojančios žemės, kai karinį potencialą galime nukreipti į žemės ūkį, jūs išsiunčiate jį nežinia kur, į kažkokį Lėktuvą. Protestuoju!
Toliau - emigracija...
Ceremonmeisteris. Laikas, dvi minutės praėjo.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protestuoju!
Karalius Akūbas. Puiku. Dėkojame Bobai Vienakei.
Ministrai. Nusišnekėjo.
                  Kaip visada.
                  Nieko naujo.
Choras nereaguoja, abejingai lošia kortomis ir geria alų.
Karalius Akūbas. Tarp kitko, apie emigraciją tikrai būtų pravartu pagalvoti.
                          Tyla.
            Kokie bus pasiūlymai?
                                  Pasigirsta balsas: „Uždaryt sienas!“
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protestuoju!        
Karalius Akūbas. Kas taip pasakė? (Pauzė). Na?
Policijos viršininkas. Čia aš, atleiskit, leptelėjau.
Karalius Akūbas. Puiku. Labai drąsi mintis. Spaudžiu dešinę. Kuo Jūs vardu?
Policijos viršininkas. Kroviejus, Jūsų didenybe.
Karalius Akūbas. Kroviejus. Jūs, regis, kol kas tik policijos viršininkas? Skiriu Jus ministru. Policijos reikalų...
Atliejus. Taip nesakoma.
Karalius Akūbas. Tikrai, tada, sakykim, vidinių reikalų, juk čia vidiniai reikalai, kaip manot? Arba vidaus reikalų ministru. Alga kol kas lieka ta pati, pats suprantat.
Kroviejus. Kad aš ir tos jau seniai negaunu.
                    
Karalius prieina ir paliečia išsipūtusią policijos viršininko kelnių kišenę.

Karalius Akūbas. Bet baudomis iždas taip pat nepasipildė, ar ne? Taigi, tada tegul taip ir lieka. Beje, o kaip reikalai su kontrabanda? Ar policija susitvarkė su šia problema?
Kroviejus. O taip, galima sakyti, jos neliko. Galima sakyti, kad tai buvo prioritetinis mūsų uždavinys.
Karalius Akūbas. Puiku, sveikinu. O ta mintis uždaryt sienas - gera mintis, seniai apie tai galvojau.
Geografijos reikalų ministras. Bet pasaulis, atleiskit Jūsų Šviesybe, nesupras tokio mūsų sprendimo.
Kultūros ministras. Tai bus atsitraukimas nuo demokratijos pamatų. Žmonės sukils.
Karalius Akūbas. Mes paaiškinsim kad, tai tik laikini nepatogumai. Karantinas ryšium su paukščių gripo epidemija. Pridėkit dar kiaulių gripą ir kas dar ten galėtų būti, daktare?
Sveikatos ministras. Siūlyčiau triperio epidemiją pridėt, labai panašūs simptomai.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protestuoju!
Karalius Akūbas. Priimta, paukščių ir kiaulių gripo ir triperio epidemija. Sienos užsidaro, visa šalis ruošiasi tėvynės gynybai, skelbiama ypatinga padėtis.
Karo ministras. Bravo!
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Protestuoju!
Karalius Akūbas. O dabar kviečiu visus į bufetą gausiai pasivaišinti.
Opozicijos lyderė Boba Vienakė. Pro....pritariu! Duodi bufetą!
Kiti. Valio!
         Seniai reikėjo.
         Ką pasakė?
         Jau kaip išalkau...
Visi išeina, kartu ir Choras.
Atliejus. Norėčiau, Jūsų Didenybe, dar trumpam Jus užlaikyti.
Karalius Akūbas.
                                 Ką pasakysi, gerbiamas Atliejau?
                                 Ar svarbų reikalą turi tu į mane?
Atliejus.                  
                                 Be reikalo Jūs dedatės lyg
                                 būtumėt karališkajam teatre.
Karalius Akūbas.  
                                 O ne, visai ir ne be reikalo.
                                 Visas gyvenimas juk -
                                 tik didelė scena.
Atliejus.                  
                                  Nemoku eilėmis kalbėti ...
Karalius Akūbas.
                                  Bet tau puikiai sekas.
                                  Gal ko išgersi
                                  Prieš leisdamasis į šnekas?
Atliejus.
                                  Jūs žinot, kad negeriu aš vyno.
Karalius Akūbas.
                                  Galiu pasiūlyt džino,
                                  degtinės, o gal šampano?
Atliejus.
                                  Geriausiai tiks vanduo iš krano.
                                  Skubu prie reikalo.
                                  Kaip drįstate valstybės posėdyje
                                  rodytis tokia „uniforma“?
Karalius Akūbas.
                                  Jei būtum kiek dosnesnis,
                                  nereiktų raudonuoti dėl manęs.
                                  Ar kur matyta, kad
                                  kaulintų karalius  pinigų
                                  smulkioms išdaigoms?
Atliejus.
                                  Jums niekada nėra gana,
                                  Jūs nuolat geriate.
                                  Smulkioms išdaigoms
                                  per daug jau išlaidaujate.
                                  Ar galima Jums iždą, sakykite,
                                  valstybės  patikėti?
Karalius Akūbas.
                                  Neįsismaginki, Atliejau,
                                  juk aš vis dėlto karalius
                                  ir šalį aš valdau, ne tu.
Atliejus.
                                  Taip taip, kaip įsakysit,
                                  tik pagal Keistituciją
                                  finansus aš prižiūriu,
                                  tad teikitės susivaldyti,  
                                  Jūsų Didenybe.
Karalius Akūbas.
                                  Dar pažiūrėsim kiek ilgai
                                  juos prižiūrėsi. Pakeisti
                                  Keistituciją galiu.
Atliejus.
                                  Negalite, deja,
                                  Jūsų Šviesybe.
Karalius Akūbas.    
                                  Ir kodėl gi ne?
Atliejus.
                                  Neturite trijų penktadalių palaikymo
                                  Valstybės valdymo taryboje.
Karalius Akūbas.
                                  Susiskaičiavai? Nepamiršk, Atliejau,
                                  paskelbiau ypatingą padėtį,
                                  kol vyksta karas,
                                  galiu ir be kieno nors pritarimo
                                  elgtis kaip tinkamas
                                  valstybės reikaluose.
Atliejus.
                                  Karas dar nevyksta,
                                  bet jei su juo Jums nieko neišdegs,
                                  atsakomybę visą  prisiimsite už pasekmes.
                                  Pradėjote žaidimą rizikingą.
                                  Kas mintį Jums pakišo apie Lėktuvą?
                                  Ar laikas tokiom avantiūrom dabar,
                                  kai šalis giliai įbridusi į skurdą?
Karalius Akūbas.
                                  Atliejau, tu pyksti,
                                  kad tavo valdoma taryba
                                  pasidavė šiai mano avantiūrai
                                  taip lengvai.
                                  Matei, kaip sveikino mane
                                  Karo ministras ir kiti?
                                  Ar juos tikrai valdai?
                                  Ar tik ne dėl kėdės ministro  
                                  tu taip išsigandai?
                                  Juk jei pasiūlysiu tave pakeisti,
                                  kaip nelojalų sostui, bailį ir išdaviką,
                                  negausiu pritarimo tu manai?
Atliejus.
                                    Taip neatsitiks, ne vienas
                                    yra man įsiskolinęs.
                                    Esu numatęs daugiau ėjimų,
                                    nei Jūs galvojate, į priekį,
                                    tad nesipykime geriau.
                                    Tebūnie karas, jei Jums taip norisi,
                                    bet vargas, jeigu nelaimėsite,  
                                    apginti Jūsų negalėsiu.  
                                    Nebent...
Karalius Akūbas.
                                    Ką sugalvojai, niekše?
Atliejus.
                                    Na kam gi taip grubiai?
                                    Artėja Jūsų jubiliejus.
                                    Būtų gerai kartu ir vesti,
                                    kiek galit vaikščiot vienas?
                                    Be to, ir sostui įpėdinio reikia.
Karalius Akūbas.
                                    Žinai, kaip tik ir aš
                                    šiandieną apie tai galvojau.
                                    Koks sutapimas!
Atliejus.        
                                    Ir ką gi ruošiatės Jūs vesti?
                                    Ar jau nusižiūrėjote sau porą?
Karalius Akūbas.
                                    Taip, net dvi, tik nežinau
                                    kurią man pasirinkti –
                                    rusę ar žydę. Ką patarsi?
Atliejus.
                                    Nedarykit šito, Jūsų Didenybe,
                                    nesupras tauta, tai priešiškos
                                    mūsų mentalitetui tautos.
                                    Be to, gi ir pas mus yra
                                    kilmingų netekėjusių merginų.
Karalius Akūbas.
                                    Na na, ir ką tu siūlai?
Atliejus.
                                     Savo dukterį Grosmindę.
                                     Tai yra sąlyga.
                                     Sąlyga privaloma.
                                     Tik ji ir niekas kitas,
                                     tada paliksiu Jus ramybėje.
                                     Kaip panorėjęs viešpatausite.
Karalius Akūbas.
                                      Aš pagalvosiu, gali eiti.
                                      Ne, palauk. Palik man
                                      dar kelis šimtus,
                                      kišenėj nei skatiko,
                                      o per išeigines vykstu
                                      pasižvalgyt po šalį.
                                      Tavo pasiūlymą
                                      kartu ir apsvarstysiu.
Atliejus.
                                       Kaip išvykstate?
                                       Kas Jus lydės?
Karalius Akūbas.
                                      Išvykstu inkognito,
                                      palydos nereikės.
                                      Susitiksime pirmadienį.
                                      Ačiū (paima pinigus) ir  sudie.


Karalius Akūbas. Pontelionai!
Pontelionas. Aš čia, karaliau.
Karalius Akūbas. Kada išmoksi kreiptis Jūsų Didenybe?
Pontelionas. Koks kitas klausimas?
Karalius Akūbas. Kitas klausimas yra tas, kad mes tučtuojau, nedelsiant turime vykti pas tą...
Pontelionas. Rusę?
Karalius Akūbas. Ne, kaip ji?
Pontelionas. Žydę?
Karalius Akūbas. Tu pats žydas. Tą mūsiškę. Negaliu aštrinti dabar situacijos su visokiais rusais ar žydais. Bet privalau tuoj pat, šį savaitgalį vesti.
Pontelionas. Čia dvidešimt metų neprisiruošėt, o dabar per dieną apsisprendėt. Kas nutiko?
Karalius Akūbas. Bjaurybė Atliejus sumanė man savo iškamšą iškišti.
Pontelionas. Savo dukterį? Jums? Taigi ji baidyklė. Ji gal net vienmetė su Jumis?
Karalius Akūbas. Na ne, ji jaunesnė, bet tai dar nereiškia, kad man galima visokias senienas, užsigulėjusius egzempliorius pardavinėti.
Pontelionas. Ką  Jūs pasakėt?
Karalius Akūbas. Kad pagalvosiu kelias dienas gulėdamas kur nors gamtoje. Ar dviračius paruošei?
Pontelionas. O kaip gi? Ir sumuštinių įdėjau, kavos į termosą užpyliau.
Karalius Akūbas. Būtinai turim ją surasti, tą ...
Pontelionas. Liepsną?
Karalius Akūbas. Taip, ir vesti, nes Atliejus jei apvesdins su savo dukra, po to ir nužudys mane, kam aš būsiu daugiau reikalingas, kai jo dukra bus karalienė?
Pontelionas. Toks variantas įmanomas, kitaip ko jis lįstų arčiau sosto su savo senmerge. Ot parazitas.
Karalius Akūbas. Ne parazitas, tiesiog žaidėjas. Kaip ir aš.
Pontelionas. Na koks Jūs žaidėjas? Jūs tik geriat.
Karalius Akūbas. Nesakyk, Pontelionai. Šiandien gudrų ėjimą padariau, paskelbiau šachą, tai yra karą tavo tėvynei. Atliejus buvo apstulbęs, dauguma tarybos buvo mano pusėje ir  mane sveikino. Galėjau ir Atliejų atleisti, tuo metu būtų pritarę. Jei tik būčiau žinojęs ką man ruošia Atliejus, tikrai būčiau pasiūlęs tą klausimą balsavimui. Kitą kartą tokios euforijos jau nebebus. Nebent pergalingai pasirodysime kare. Tu neapgavai manęs, tikrai lengvai paimsime Lėktuvą?
Pontelionas. Oi, tai čia net nėra ko abejoti. Problemų nebus, lėktuvai išlakstys kaip zuikiai, prižadu.
Karalius Akūbas. Gerai, Pontelionai, galėsi valdyti paskui tą savo Lėktuvą.
Pontelionas. Gaila bus palikti tarnybą pas Jus, Jūsų Didenybe.
Karalius Akūbas. Eik tu, melagi ir sukčiau. Vežk geriau pas Liepsną.


Choras vaizduoja žvaigždes, mėnulį ir išpildo nakties garsus.

Jaunsuma. Nuo pat mažens svajojau patekti į Mėnulį. Mane traukė Mėnulis, jis toks nenuspėjamas, besikeičiantis, toks tikras, kaip žmogus. Kaip draugas, visada galvojau, kad Mėnulis yra mano draugas.Tau taip nebuvo?
Giesmė. Man irgi visada patiko Mėnulis, toks vyriškas ir labai gražus. Tik kai tave pamačiau, supratau, kodėl Mėnulį lyginau su vyru. Tu primeni jį.
Jaunsuma. Tikrai? Žinai, paskui aš sugalvojau, kaip iki jo nusigauti. Tereikia surinkti kokių penkių kaimų visas kopėčias į krūvą, surišti jas ir pakelti, kad stovėtų stačiai, ir tada, manau, galima būtų pasiekti Mėnulį. Tu liptum su manim?
Giesmė. Aha, tik bijau, kad man galva apsisuktų.
Jaunsuma. Tai niekis, tereikia nežiūrėti apačion ir tada neapsisuks. Visą laiką žiūrėti viršun, tik viršun, galvą užvertus į Mėnulį. Va taip. (Bučiuoja užvertusią į Mėnulį galvą Giesmę). Tu tokia graži, Giesme, aš būtinai paimsiu tave su savim į Mėnulį.
Giesmė. Aš eisiu su tavim, Jaunsuma.