Vėjas laukuose
I
Vėjas laukuose kedena mano plaukus,
Pasaulio pasaka dar nebaigta,
Kituos pasaulio toliuose smaragdo
Pražysta pievų gėlės iš natų.

Dangum plunksnuoti paukščiai plaukia,
Sidabro košę žeria pamažu
Skaidrių ledinių snaigių puokštėm,
Nukris mums ant pavargusių delnų.

Aplink visur kur tik pažvelgsi –
Beribiai toliai mėlyni,
Raudonai žydi nykios pievos,
Juodais varvekliais papuoštas dangus...

II
Kadais žaliais laukų ir lygumų paviršiais
Beširdžio vėjo gūsiai genami,
Tirštam rūke šaltų klonių labirintuos
Klajoja laiko šmėkla nemari...

Stoviu nakty šaltoj po tamsiu dangumi,
Žvelgiu akim į horizonto tolius -
Atrodytų, kad nuo prieblandos vaizdinių šiurpių
Turėtų žmogui liūdna būti ir baugu...

Bet priešinga dabar savijauta mana –
Krūtinėje širdies plakimą lydi ramuma.
Ir kaipgi gali būti būsena kita,
Kai siela jaučiasi viduje laisva!

2011-02-04/05