Ant įkaitusio laiko
mes supamės.
Geltonas vėjas švelniai
gano plaukus.
Kaip vilnys pirštais srūva
pasiklydę upės,
O mes svajojam po naktim.
Stebuklo laukiam.
Švelnius žodžius
nuryjam nesakydami,
Žvaigždžių rasom
atodūsiais klajojame.
Gandrai lizdus jau
pina –pasiklydome...
Ir nuodėmes, kaip pumpurus
pavasariais, kartojame.
Gaiva
2011-03-31 08:41:51
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2011-04-06 13:38:41
Ant įkaitusio laiko mes supamės...:)
Labai graži būties išraiška. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-04-01 00:57:12
Na, jei tas nuodėmes, kurios panašios į pumpurus - sutinku - dar kartosiu ;)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-31 17:27:05
Pasiklydome. ir nuodėmes, kaip pumpurus...kartojame.O juk taip ir yra.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-03-31 12:07:46
Nuodėmingai gražu, kai nuodėmės pumpuruos pasikartoja.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2011-03-31 11:25:56
pavasarinių atodūsių kupinas, svaiginančios metaforos, žavu :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2011-03-31 09:03:10
Ach, tos nuodėmės, kartais iš jų mokomės, o dažniausiai - kartojame... Dedu į taupyklę.