Saulės keliu...

Santrauka:
kai įsisupi į laukymą, žiemos šalčio įstiklintą vienuoliją, pumpuro švelnus lytėjimas sušildo.
Ačiū tiems kurie dar skaitote.
Su švelniu pavasariu,
saulės šilumos :)
gervių pulkai atnešė saulę
šakose supasi žydėjimas
mano rankose nuojautos
aukso smiltelėmis sėjasi
tyliai prisiglaudžia
mėliu išsiskleidžia
pakeliu akis
pasveikinu gerves
sparnuose supasi laisvė
šešėliu glaustosi prie mano kojų
laike klajojanti diena
išburiu rytojų
kartais taip arti esi
kaip nenuspėjama mintis
artėji į mane
šešėliai supasi šakose
pumpuro dėžutėje krebžda žiedas
dar ne laikas
paklausyk žiedo dūžių
iš šalčio gyvenimui besimeldžiančio
akimis priglaudi skambančią tylą
vidumi pajauti
saulės keliu skubi
priglauski mane kad pajusčiau širdies skambesį
gyventi
Sutemų Sesuo

2011-03-30 14:58:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-03-30 20:10:08

Šis maloniai skaitėsi ir man patiko dėl savo vaizdingumo. Vienintelė vieta kur kibčiau "šešėliu glaustosi prie mano kojų" - gal geriau būtų be "mano" (asmeniškai man geriau skamba, o ir toliau tekste yra "mane", tai gal visai pravartu mažiau įvardžių).

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2011-03-30 19:57:10

sparnuose supasi laisvė
šešėliu glaustosi prie mano kojų

Gausu puikių vaizdinių...

Vartotojas (-a): Virgutė

Sukurta: 2011-03-30 17:53:29

nuostabus,pajutau pavasarį.Ir aš akimis palydėjau sugrįžtančias gerves.