``                                                  

                                                            ♫ ♪  ♫

Ar stygą styginio instrumento, n e t y č i a, galima užgauti... tikriausiai tik gitaros...
... mat  ` v i o l o n č e l ė,   s m u i k a s, pa kol nėra ketinama kliudyti , kiekvieno iš jo
stygų, pavyzdžiui užsinorėjus, kuriuo nors iš jų, pagrot, pamuzikuoti, arba išmokti groti,
tai kiekvienas minėtų instrumentų, guli savo, saugumą užtikrinančiame jam, dėkle:
                                    
                               - - - - - ♪ - - - - - - - -

                                      Jie guli Tylą,
                                           savo dėkluose, nekliudomi –

                                 n e l i e č i a m i
                                 a nei karščiu, speigu,
                                 a nei į kaulus prasismelkti gebančia
                                 drėgme.
                                 n e v a r g i n a m i
                                 dulkių, saulėj švytinčių,
                                 lytėjimais –  kol skamba...

                                         Jie savo dėkluose,
                                         kol puikiai skamba, t y č i a
                                         k l i u d o m i
                                         žmogaus ranka...             

mat palietus juos, n e  t y č i a  – t.y.
minėtų styginių instrumentų, nors vieną stygą, palietus neketinant liesti jos – netyčia,
instrumentai šie griūva ant grindų garsiai ir aidžiai, o kartais net šaižiai
vaitodami; na o jau tokio charakterio vaitojimas, užgimęs kliudžius juos netyčia, siaubingai
kenkia jų esmės išlikimui juose. Tai yra – minėtas vaitojimas, neužtikrina jų skambėjimui
nepriekaištingo ilgaamžio buvimo, visada, kada jais grojama, išėmus juos į šviesą ir tylą
iš dėklo – tyčia... nors jų stygos būtų pakeičiamos, kaip  priklauso, laiks nuo laiko,
kokybiškomis naujomis stygomis, tačiau šių instrumentų ilgaamžiui skambėjimui išlikti
nepriekaištingu, bus neįmanoma, jeigu minėti styginiai instrumentai turės tokią galimybę:
būti kliudomais, netyčia, ir šitaip šaižiai aidžiai vaitoti... J a u t i?..

- ♪  ♪  ♪  ± ♪ -

ar galima
kliudyti stygą, styginio instrumento
netyčia?  gal...

...gitaros – pastatytos ant kėdės,  
arba prie sienos, (kai be dėklo),
nors šitaip statoma ji būna,
laikinai:
grifu, trumpam, atrėmus – nugara
į sieną...

na, būna –
gitara ant sienos pakabinama, kabėt pastoviai –
ne trumpam,
jei grojantysis groja ja ganėtinai dažnai,
ir ji ne elektrinė...

bet vietoje tokioj,
tada,
kur nepalies jos stygų net ir vėjas laisvas, nė
maži vaikai,
ir ji kabės ten be jokių \"n e t y č i a \" – saugiai jai,
ir stabiliai – nesupelijus...

tikriausiai ne – nebent, styga
gitaros
atremtos grifu į sieną,
laikina...


                       ¶ ♫ ♪  ¶ ♫ ♪ ¶

O kontraboso stygos
garsas,

suvirpinantis jautrią, oro virpesiams,
plėvelę –
(tačiau ne tokį jautrų, kokį turi šunys,)  
žmogaus klausos ausų būgnelį,

tai skamba taip:

tarytum  
d i d e l i o (ir balto balto, su daug
                               juodų langelių,
l a i v o,  (krante –  mojuojantiems,
                           žuvėdroms pikiruojančioms,
                           ir uosto orui
                           paliktas)
s i g n a l a s, (jam išplaukiant arba jau parplaukiant)

Tik kontraboso stygos garsas, daug greičiau nutyla orą,
nei garsas pasignalizavus laivui, ar traukiniui
neuždaram lauke,

tačiau...

iš styginiais instrumentais išgaunamų garsų, tai panašiausias kontraboso stygos suvibravimas ore,
į laivo (arba garvežio), signalo garsą, dar laivą regint uoste –
juk turi garso bangai įtakos, ne tik akustika erdvės, bet ir atstumas – toluma ...

                                                             ☼☻☼

                                    Ar gali būt gaiva jautri?..

                                    tiktai gaivi – kada tvanku,  
                                    ir dar tuščia – kada atmosfera prisotinta drėgme...

                                                               ☻☼☻☼☻

                                     Ir apie ką svajoja vergas – ne apie tai:
                                     \"kaip tapti laisvu, o jau  patapus laisvu, įsigyt vergų?..\"

                                                 ☼☻☻☼☼ ☻☻☻☼☼ ☻☻☼

Laisvame prote, tokio pobūdžio suvokimas, apibrėžiant laisvės sąvoką – nerezonuoja,
kad :
\"laisvę – galima gauti;  ir ką su ja daryti? – galima žinoti, arba nežinoti...\" , – idant
laisvas protas – protas mąstantis laisvai; nors,
už jame subrendusias mintis ir pažiūras,
jame gyvenančius idealus, idėjas,
to laisvo proto indas, tai kūnas fizinis, (kurį kiekvienas gyvas turi,)
būtų ištremiamas, (kūnų daugumos), kur nors į smėlio dykumas,
kur kūną, mąstančio laisvai, visai taip pat, kaip ir kūną mąstančiojo ne laisvai,
išsekina, po nešiltos nakties, kas dieną, kūnui tam nepakeliamas,
saulės, tekančios kas rytą,
karštis;
arba ištremtų jį, į sunkiai kūnui pakeliamą šaltį – ten kur sniegynai ištisus metus,
arba, jo kūną, ugnyje,  ant laužo degintų,
supūdytų kalėjime,
išniekintų – darkytų,traiškytų sadistai inkvizitoriai,
valdžios atstovų (\"šv.\") valią reikšdami  – jo protas vis išliktų mąstančiu laisvai,
nes
savo dvasioje jis paprasčiausiai
laisvas...

Absurdiškai tai skamba:
\"gauti laisvę ir nežinoti ką su ja daryti\" , – ir koks laisvietis laisvę tą dalina?..

Tai skamba taip absurdiškai, kaip pavyzdžiui :
\"gauti gyvenimą, bet nežinoti, kad jame kvėpuoti reikia...\",  –  nes, jeigu gyvas – tai kvėpuoja,
o jeigu laisvas protas – mąsto jis laisvai...