Dabar sudžiūvusi, sena žolė,
Kliūtis pakilt į saulę želmenėliui,
Kurį pažadino nubėgusi srovė,
Ištirpus sniegui nuo šiltesnio vėjo.

Gal puošės ji ramunės baltu žiedu,
Galbūt jonažolės auksiniu žiedeliu,
Dabar pilka, neliko nieko nieko,
Į dangų žvelgia stagaru sausu.

Nubėgs ugnis, pakils kartoki dūmai,
Arba noragas juodžemiu užvers,
Šlaite susprogs žilvičio puošnus krūmas,
Šalia žibuoklių akys atsimerks.

..............................................

Pavasaris. Širdis turėtų džiaugtis,
Kad žemė puošis greit nauju rūbu.
Žinau, kvailoka taip rašyt ir graužtis,
Tiktai į žolę šią, lyg į save žiūriu.