Žvirbiai, tarsi susitarę,
Maršus groja jau po langu.
Saulė šviečia – man gana,
Suviliojo ji mane.
Šildė, glostė ir mylavo,
Kol paltuką mainais gavo.
Pakabinęs ant šakos,
Šėlau jos gelsvuos plaukuos.
Sušilau ir suplūkau,
Bet kasų nepagavau.
Ji vis juokės ir kvatojo,
Kol kepurę nuviliojo.
Šokinėjau, jai mečiau,
Bet – tik baisiai sukaitau.
Kai vėjelio paprašiau,
Slogą tik nuo jo gavau.
Barė tėtis ir mama,
Juk saulutė – ne dama.
Kol gulėjau, sumąsčiau –
Neapgaus manęs daugiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-04-08 16:17:35
:)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-27 22:50:55
smagus, gražiai nuskambėjo
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-03-27 10:29:02
Pritariu rimipimi-žaismingas ir vaikučiams lengvai suprantamas-patiko,kaip kitaip.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-27 09:47:48
Nesupyk, Laumele, nepatiko.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-03-27 09:43:50
... pavasarinė saulutė apgaulinga:) Pavasariškai vaizdžiai, emocingai, žaismingai įgarsinta. Švelniai ir moralas įpintas. Šauniai.
Barė tėtis ir mama,
Kad saulutė ne dama. > šioje vietoje stabtelėjau; išeitų, kad saulutę barė:), gal geriau - Juk saulutė – ne dama? , jei tik ne per manieringa...