Nurimt

Išsikalbėjau
Iki dugno –
Laimės
Tokioj tyloj
Be žodžių
Neradau.
Bandžiau
Žodžius
Susigrąžint,
Bet vėl gi,
Kalbėjime
Kažko
Neišgirdau.
Bandžiau
Apsivalyt
Tylėjimu –
Kentėjau.
Vis troškau
Skrist –
Tik vieną
Sparną
Teradau.
Laũmele

2011-03-26 19:27:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-03-27 03:31:27

Ech, Laumele - nerami dūšele ;)

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-03-27 01:14:20

Bandžiau mintis surinkti, bet ant dugno poetinio aš blyksnio neradau...
Babelio bokštas tiek forma, tiek mintim.
Iki - ligi, jei tyloj, kam dar be žodžių, ko kažko, kas buvo norima išgirst? Iš pradžių apsivaloma kalbėjimu, po to tylėjime ieškoma nusiraminimo, blaškomasi per daug, per tą blaškymąsi ir sparną kažkas vieną "nudžiauna", ant ešafoto netempsiu, bet lupt gausi ;)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-03-26 23:34:25

Liūdnos nuotaikos. Gyveni, gyveni. Svajoji... Tik žvilgt – vienas sparnas.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2011-03-26 23:01:23

...bandžiau susivokti, ar šiame kūrinyje pasiteisina tas krūvis kiekvienam Žodžiui
(iš didžiosios raidės ir skiriant po eilutę), kai pavadinimas (ar siekiamybė?) NURIMT.

Sunku būti skaitytoju (kaip pastebėjo vienas klasikas, – tikri Mikučio vargai)...

Anonimas

Sukurta: 2011-03-26 19:59:49

Tai yra komentaras. Aš išsakiau nuomonę ir autorė nesiskundė.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-03-26 19:48:33

kartoti kas jau autorės parašyta gal nebūtina, bet suriktavota puikiai ir mintis gili.

Anonimas

Sukurta: 2011-03-26 19:30:27

Vis troškau
Skrist -
Tik vieną
Sparną
Teradau.
-----------
Išsikalbėjau
Iki dugno -
------------
Bandžiau
Apsivalyt
------------
Kalbėjime
Kažko
Neišgirdau.