„Kur dingo mano laimė?“ – klausiu savęs, stebėdama tyliai vėjyje šokančias snaiges. Jos atrodo taip, lyg bandytų pabėgti iš vėjo gniaužtų, nusileisti žemyn ir atsigulti į minkštus sniego patalus. Snaigės sau gulės sniege iki tol, kol baltasis grožis pradės tirpti ar jas pakels vaiko rankos ir švelniai nupūs tolyn.

Vis dažniau pasigendu savo laimės. Niekur jos negaliu rasti: nei kišenėje, nei sau už nugaros, nei po kaire ar dešine. Kaip tas mažas vaikas, savo kumštinėmis pirštinėmis pakeliu iš pusnies keletą snaigių ir jas atidžiai apžiūriu. Nusišypsau ir joms ištirpus suprantu, kad čia tikrai nėra mano laimės. Mano laimė tikrai slypi ne sniege.

Vėliau pamatau sniego pusnynus bandantį įveikti taksiuką. Šuniukas bėga per pusnis ir lyg nuo kažko slėpdamasis, vis dingsta už nuplikusių ir žavesį praradusių medžių. Prisėlinu ir paėmusi į rankas šunytį, jį stipriai apkabinu. Suteikiu jam tokios šilumos, kokios jam, matyti, niekas jau senai nedovanojo. Nusišypsau antrą kartą ir nuliūstu, nes čia mano laimės vėlgi nėra.

Nusiminusi ir nieko nepešusi, einu namų link. Saulė jau leidžiasi palikdama žėrintį sniegą ir jos vietą danguje keičia mėnulis. Jis viską nudažo tamsiai mėlyna spalva ir į tamsą iškelia baugius šešėlius.
Man neramu. Jau kelinta diena vaikštau tuščiomis vakaro gatvėmis ir viską tyrinėdama aplinkui, bandau atrasti savo laimę. Anksčiau mano laimė su manimi būdavo visur ir visada, ji sau gulėdavo mano kišenėje ir niekur iš jos nedingdavo. Bet vieną dieną jos pasigedau. Apieškojusi visas kišenes, niekur jos neradau. Gal ją išsinešė atšiaurus žiemos vėjas? O gal ji išskrido kartu su paukščiais į pietus, kur šilčiau, kur visi laimingesni, kur daugiau šypsenų? Bet manau, kad tikriausiai, ji naktį kai miegojau, tyliai išsėlino pas tą, kam jos labiau reikia už mane.

Susimąstau. O gal man nelemta patirti laimės? Gal man verčiau ją dalinti kitiems? Bet „laimė lyg geriausi kvepalai. Tu negali jais pakvėpinti kitų, pati sau neužpurškusi keleto lašų“, tai kaip aš galiu su kitais ja dalintis, jeigu pati tokios neturiu nei kruopelytės? Man jau pabodo jos ieškoti. Gal liautis tai darius? Gal tiesiog laukti kol ji pati pas mane ateis ir įsitaisys mano kišenėje?

Ei, mano laime, kur tu?!