Gerai, kad naktis pasitraukia, duodama dienai kelią

Ačiū,kvinta,kad taip išsamiai.
Aš taip neanalizavau.

Labai prastai --- tai išsamiai, apie tai, kas? kur? kame? kodėl? ---- labai prastai:
(citatos)
1."Sapnai sutinka gražuolę aušrą.";2. "Rasa veržias ties skruostu priglust,
Ir bežadei veidą išprausti." 3."Vyturys savo įrašą groja." 4."Sklinda žavi šiluma geltona."
5."Drugiai lengvai ima šokti palaukėj, (6. (Galvas pakelia liepsnos aguonų.))"
(citatų pabaiga)

6).aguonos turi liepsnas o liepsnos turi galvas?
5).taip taip, kartais drugiai šoka lietuvių liaudies šokį "klumpakojį", sunkias medines klumpias apsiavę; na, bet kai naktis pasitraukia, žvaigždes susisėmus į prijuostę, jie šoka lengvai lengvai, puantus apsiavę.

4.)Sklinda žavai žavi šiluma, juk ji geltona, tai ta geltona - žavi šiluma, nors geltona spalva, raudona, oranžinė priklauso šiltoms spalvoms jas klasifikuojant šilumos spektre visada... bet ten - žavi žavi....
3) O vyturiai smogia džiazą išsižioję, pagal fonogramą...

[paskutinio posmo pirma eilutė-aplinkybė kaip? o gi taip:]
Naktis traukėsi žvaigždėmis, ir pasitraukė žvaigždes susirinkus.... (1..) bet, paliko sapnus, o tie sapnai, lenkiasi, jie taip sutinka bežadę aušrą, (2.) o aušra tokia graži, kad sunkiasi rasa iš žolių, jai veidelį išprausti, tikriausiai aušra grius visu veidu į žemę atėjusi, kai sapnai ją palabins, tai ji bežadė grius į žemę, į žolę, veidu į rasas, kad murzė nebūtų,
( kad būtų dar gražesnė, o sapnai žiūri, sutinka aušrą, bežadę, žinoma, kad bežadę, jei net vyturiai pagal fonogramą groja, drugiai klumpias nusimetę puantus apsiavę iš pat ryto staiposi, pagal tą fonogramą, lengvai lengvai... ko jai nenugriūti tai aušrai, veidu į rasas, atėjus, ir kam kalbėt, kai net vyturiai įrašus savo groja - atlieka ryto preliudiją, ar šarmanką, na bet pagal fonogramą - įrašus groja....)

Tai jei aguonos būtų /ugningos/, dar būtų kaip ir nieko, bet kai jos turi ugnių, o jau ugnys turi savo galvas, tikrai vėl ne kaip skaitosi; (nors įvaizdis ugnies ir aguonos gretinime atrodo banaliu - jau kaip klišė, bet kažkiek galėjote, Gaiva, su drugiais rišti ir tada lyg pateisinti tą banalų aguonos įvaizdį, jau čia reikalingą prasmine prasme, t.y. drugiai juk lekia į ugnį, tai čia dienos drugiai, kaip jie lengvai dega ugningose aguonose; vis tik neparašėte to, o parašėte, kad aguonų ugnys turi galvas, ir tas galvas , tos ugnys, kelia kažkur, į kažką... lyg saulėgrąžos gręžiasi į saulę; aguonos, jos suliepsnoja lauką, be jokių galvų judesių, šiaip jau.... bet tada drugių, aguonų laukia - nepamatysi, aguonų ryškyje jie blanksta, ir neskraidys ten, kur aguonos dega savo galvas, lengvai, pagal vyturių fonogramą, su puantais...) aguonos turi ugningas galvas, bet ne ugnys savo galvas kelia.
tai gi,
Toks jausmas, skaitant jūsų eilėraštį - lyriką, kad rašo pirmokas, nelabai suvokęs kas ta poezija, bet girdėjęs keistų metaforų, ir nori įtikti mokytojai, nes mokytoja prisakė parašyti rašinėlį, pavadinimu "rytas", ir parašyti jį reikia, labai kūrybiškai (pagal užsakymą - kaip kaboke išmoktą dainą) tai va, labai kūrybiškai parašyti, su įkvėpimu, vaizdžiai, ir poetiškai. - ir jis parašė rašinėlį, pavadino jį "Naktis pasitraukia"... (toks man jūsų eilėraštis pasirodė, tie visi kičiniai kurioziniai įvaizdžiai, bet kartu ir labai juokingai; o kai matai, kiek jau eilėraščių esate prirašiusi, tai pasimąsto, nori nenori, kad tamsta, pokštaujat, kad juokaujate, autoriau Gaiva, lyg rašote parodiją "graži poezija - lyrika" tema....)

Drugiai lengvai ima šokti palaukėj,
Galvas pakelia liepsnos aguonų.

Vasara pakvipo.