Pa sakmādēniā mišių Juozapėlis ažsisadėjā par sanelį. Sanasis Labanorā vargonykas Kaleckas nars bũvā plīkbajaris, ale kīli`s iš labai garsios giminės. Jo provijimų apia ponų gyvenimų  Žečpospolītāj, karus, sukilimus, mārā ir nelaimių metus galėjai klausytis par naktis. Ale ryt raikia ait‘ pre darbų ir beveik vidunakty susiruošē namo. Sanĕlā draudē, sākē nakvok, ale kũ tau, negi aštuoniolikametis Juozapėlis pasrodys, kad nāktī bījā ait‘. Brolis, sasĕrys ažjuoks. Sanēlā indavē liktornių, dēžēlį` apkaltų kiaulās pusli` su žvakeli` viduj, vis geriau, negu niekā, nars nā vilkų māčīs.
Bũvā vēlyvas ruduo, preš Visų švintes. Pabaliuos jau kabinā gruodas ir luždamas skrabėjā pa išeiginiais čebačiokais. Grait priėjā miškų ir Raudonēs brastų, kur dauguma bijōjā prā jų ait‘ net dienų. Aplink brāstų āugā šimtamētēs āglās ir pra jų suspinusias šakas dungaus nesmātē, net dienų bũvā tũmsũ. Kiek visokių nutikimų girdėta ape jų. Tai ir laumēs matyta ir velniai ar rāganās šūkaudavā, a sunkiausia bũvā girdėt‘ raudunt mergiotes par švedų karus ti pre Bũbnyčiās kālnā karaivių ažmūčytas ir patapytas Lydymų raisti. Va, preš nedėlių, Meidų Kāraliui brāstāj pasbaidē arklys ir sulūža ratas. Ažvažiāvā anas kiaman pastaisyt važimā, visas perbalis, sakia vidury brastas kažkoks užesys pasgirdā ir išgũsdinā arklį.
Juozapėlis ramiai aina netikėdamas tom pāsakām, gi jau kiek roz čia naktīm iš vakaruškų uliota ir niekas nestrōšijā. Ale priėjus, vis vien kažkoks drabuliukas par kūnų peraina. Sanelis sākē, kad bījā visi, net ir patys drūsiausi, ale bailiām iš kart kojas draba ir kēlniase šlapia, ā drūsũs, āsunt pavojui, nepameta galvos ir visus nēpretelius inveikia. Svarbiausia yra pastikėt‘ Dievu, aba ānas žmogų sāugā. Tam teraikia teisingai persižiagnāt‘.
                Taigi del vīskā ānas persižiagnaja ir girdi, kad vidury brastas kažinkas:
               -Bu –bu – bu.
Ne tai tāškās, ne tai māudās. Sustojis klausā ir vėl:
                -Bu -bu -bu .... Gyr -gyr.
              Pakelia liktarnėlī, daboja, ale kų ti sudabosi,- kokia gi tos žvakelas šviesa. Giliausiai brastas vietaj lyg tai kažinkas baltuoja ir vartās. Besivartant ir girdis tas bu-bu bu. Pagũsdina:
                 -Pui, pui.  
                -Gyr - gyr,- atsliepia.
           Peržiagnaja tų pādarų, ale ānas vis vien girgsi ir bupsi. Pājema pasmaišiusių pā kojām lazdų, brenda par undenį su čebačiokais vidurin brāstās ir baksteli tam nevidonui.
Vėl –gyr-gyr ir kad ims daužytis, taškytis bālāj, apdrābstē purvais ir kuostiuėlmį ir akis. Nu lyg tai būt žūsis. Ale iš kur čia ana dabar vidũnaktį, vidury mišką, ir ko nebėga. Dā roz baksteli, vėl tas pats girgsė`jimas.
                Aha, myslija, tas vaiduoklis manys bījā. Juozapėlis aina pre jo, vargais negalais pačiumpa, suspaudžia glābin ir visas apskratis purvais tiesiai par makalynį timpia link namų. Nu, atrōdā, kad tikra žũsis, apsispakajinus, pradejā kažin kū žũsiškai uturt‘, meiliai girgsė`t‘. Teip besišnekėdami ir parė`jā namo. Moma kaip visadu nemiega, laukia pargrīžtunčiā. Juozapėlis, visas purvinas kaip velniōkas invirsta gryčiān.
-Va, mōm, kũ radau Raudōnēs brāstāj. Ryt bus geri pietūs.
-Kur, kur ?...Raudōnēs brāstāj?..Ar turi razumėliā?...Tu vēlnių, vaiduoklį namo parsinešei, nelaimį prišauksi namām,-pykā moma.
-Tai, kad, va, net kōjās surĩštās, kažinkas veždamas žūsis vienų brastaj pateriōjā,-apžiūrė`jis vaiduoklį myslijā ir tėvas Jurgis.
-Aikit‘, neškit‘ grait iš namų, kol nelaimēs neažgriũvā, išvārē juos moma lauk.
                Sumyslijā abu su tėvu, kad raikia pavožt‘ pā kāšiku, paslė`gt‘ akmeniu, jei ryti ras, tai žũsis, jei ne, jei pabėgs, tai bus bũvis vaiduoklis.
Iš rytā daboja, sė`di pānulis vaiduoklis pa kašikioku ir žũsiskai šneka. Jau atsinešia kirvį, kirs galvų, ale moma vėl pakėlā skandalų:
                 - Nei pešiu, nei mēsinėsiu, man vaiduoklių neraikia. Neškit ataduokit kunigui.
Negi spračysies. Pasākia, tai teip ir padaria. Paprovijā kunigui Burbai tu nutikimų, tas nusijuokiā, peržiagnājā žũsinėlį ir atadavia gaspadinei.
Kitų sakmādēnį, pā mišių kunigas priėjis pria Jurgēnēs juokavodamas sākā.
-Gerus vēlnius gāudā tāvā Juozapėlis. Bũvā riebus ir labai gardus.