aš vis pagalvoju, kas verčia rašyti eilėraščius apie pavasarį? tokia įkyrėjus tema, iki begalybės. ir kaskart naiviai manau, kad gal kažką originalaus šįkart perskaitysiu. bet ne - kiekvienam eilėrašty kas nors ką nors tiesia - rankas į dangų, būtinai pumpurai skleidžiasi ar sprogsta.
na, linkiu atrasti įdomesnę temą, nes tokie eilėraščiai ŽŽ "copy/paste" komentarus gauna "ai, koks pavasaris/och, kaip pavasarėja/ gražu, nuoširdu, šilta, pavaaaaasaris".

Gražus pavasaris. Su apsnigtais takais, žydinčiais bijūnais...Man irgi paskutinis posmelis labai patiko...Vaizdžiai perduota.

Mielas eiliukas. Ypač patiko paskutinysis posmelis... :)

ne ten grojo žiogai, ir ne laiku. gal ne jūs rašėte, jei nepamenate. Matote - žiogai negroja iki kol diena nepradeda eiti trumpyn - t.y. iki Joninių (kiti dar sako Žolinių, arba dar vadinama Rasos šventė, nors žolinės yra vėl kita šventė dar vėliau atrodo.) tai žinokite - kada čirškia žiogai - vasara rudeniop, o jie jau čirpia ir nakties tyloje, naktys karštos, bet jau bumbsėt pradeda alyviniai obuoliai, jei stovi kur arti avilys, sode, tai bumt į avilio stogą, ir žiogai čirpia. Vasara persivertė į rudenį - tai pranašauja atsiradęs, ir dieną ir naktį, žiogų muzikavimas. diena trumpyn...)

Dėkoju kvintai už pastabą. Iš tiesų, apie žiogą rašiau eilėraštyje „Vasara“. Jame yra tokios eilutės:
„Žolėj suradęs savo stryką,
Užgauna žiogas smuiko stygą...“

Antras posmas visai pavykęs. Sveikinu.

Gražu, kai žiogas,
Po bijūnu, gegužyj,
Koncertuoja, O!..
____
taip tik eilėraščiuose būna, kurį (man atrodo) jau publikavote šiemet (jei pernai – tai tada metų gale –metams besibaigiant.) eilėraščio nepamenu - bet faktą - žiogų graudulingas koncertas gegužyje - tai pamenu. (tik nekomentavau)