Laiko buldozeriais
Palaidoti laikmečiai

Visuomet lengviau
Buldozeriais užversti
Nei kastuvėliais atkasti

- - -

Iš lėto išrengiame žemę
Tarsi svogūną, „matriošką“

Istoriją slapukę tylenę
Verčiame šokti striptizą
Prieš jos užsispyrusią valią

- - -

Dvidešimtojo amžiaus lukšte –
Utopinio rojaus trofėjai:
Apsiblausius degtinės tara
Odekalonu dvelkiantys vėjai
Kasdieninė duona -
Statybų keiksmažodžiai
Kasdieninės mantros -
Išblukę beprasmiai ratažodžiai

Nekantraudami neriam gilyn:

Devyniolikto amžiaus žievė
Aštuoniolikto amžiaus raukšlė
Septyniolikto amžiaus rievė
Šešiolikto amžiaus žymė

Penkiolikto amžiaus aušroj
Spragsi drėgmėj fakelai
Painiuos labirintuos vėsu
Sargyba nusprendžia nusnūsti slaptai

O jis negali sumerkti vokų
Didysis valdovas
Nedidelis Vytautas
Vytautas Didysis

Štai arklio skeletas
Kuždasi smalsiosios žiurkės
Kažkada nepavydavo jo arbaletas...


Gardaus šienelio kvapniai papenėtas
Slidaus (kaip žuvis) valdovo
Bebaime ranka, toliarege akim
Paglostytas, paglamonėtas
Juodosios jūros juodo vandens
Bekraštis ąsotis bėrajam buvo žadėtas

Ir dužo ąsočiai, dužo ąsočiai, dužo ąsočiai
Kartais paslysdavo moterys
Į pilį nešančios
Šviežų putojantį pieną
Jauniems būsimiesiems valdovams

Ir smigo šukės, smigo šukės, smigo šukės
Smailiaisiais kampais
Į tolimą ateitį

O sustingusios katino akys
Jau tuomet buvo užbėgusios priekin
Jau tuomet buvo ne ten
Tik apmaudžiai suvirpėdavo ūsai
Kai į juodžemį gėrėsi tyras
Nekaltybės dar nepraradęs
Baltas pasakų pienas

Iš dvokiančių smuklių išsmukę
Ūsoti, prisprogę be sąmonės vyrai
Ne kartą gavo dantysna
Nuo besočių plėšikų

Ant kuproto, nuvalkioto grindinio
Biro tuomet bevertės monetos ir dantys
Kaip arbūzų sėklos
Milijardai tuomet beverčių monetų
Nors arbūzai čia niekad neaugo

Į vienuolyno glėbį skubėjo
Pasauly nusvilę vienuoliai
(Pasauliu nusivylę vienuoliai)
Po nosim be pauzės murmėjo:
Viešpatie, Jėzau Kristau,
Pasigailėk mūsų, nusidėjėlių...
Viešpatie, Jėzau Kristau,
Pasigailėk mūsų, nusidėjėlių...
Viešpatie, Jėzau Kristau,
Pasigailėk mūsų, nusidėjėlių...

- - -

Laiko buldozeriais
Palaidoti laikmečiai

Visuomet lengviau
Buldozeriais užversti
Nei kastuvėliais atkasti

- - -

Daug vandenų nutekėjo
Į tą pačią vietą negrįžo
Smėlio laikrodžiai vartės žemyn ir aukštyn
Smiltimis kaip miltai spindėjo
Daug kaulų čiulpų
Iščiulpė kančios
Daug džiaugsmo
Per kraštus išsiliejo
Daug kas pakito
Daug kas pakito
Daug kas pakito

- - -

Tik kryžius tas pats
Vienas, tas pats
Kryžius

Ir bažnyčios varpai
Bam bam, bam bam, bam bam...