Atrodo,kad viskas,nebesugražinsi to,kas buvo gražu.Prarandi viltį,bet bandai rinkt,dėliot.
Ir staiga-kiekvienoje,net mažiausioje gyvenimo šukėje vėl nušvinta saulė...
//renku šukes, lyg
duženas gyvenimo, ir teka saulė...//------ dar gali vietoje (bet) rašyti (ir) paskaityk tik juodesniu šriftu žodžius... vėl gi daug
minties sluoksnių akimirkoje, ir vientisas (bet jei tai be (skaičiuoju) žodelio. jis bloškia visai kitur, jei būtinas, kaip jau sakiau, organiškai neįpintas, arba neatskleistas. ))
"skaičiuoju šukes" --- kiek suskaičiavai? skaičiuoji - kam? ar svarbus šukių skaičius?.. matote, netinka tas skaičiavimas - o jei yra užmanymas, jei yra svarbi būtent tokia proto būsena - kurią žmogus jaučia ką nors skaičiuodamas, ir tas žodis būtinas, nes jūs norėjote būtent tą būseną perteikti, arba įtraukti skaitytoją, tada turi būti nors tarp eilučių atsakymas (kodėl skaičiuojamos šukės, ar jis ruošiasi klijuoti sudužusį daiktą, ir žiūri ar visos šukės, kokiam tikslui tas skaičiavimas? bet to pasakyta haiku jūsiškiame - nėra, gal geriau tada kitą žodį, pavyzdžiui vietoje žodžio skaičiuoju, rašyti žodį renku, o jei būtina jums buvo ta, proto būsena kuri yra skaičiuojant, trūksta pagrindo - tikslingumo, organiškumo visame haiku, nes neaišku kokiu tikslu skaičiuojama, jį perskaičius.) Kas gerai jame yra (tame jūsų tekste-haiku, kas haikiška, tai tas vaizdas, kad pateka saulė, ir šukės - taip, kiekviena šukė atspindi saulę, ir tai matosi - yra kažkokia tai akimirka nutapyta gyvai, ir būtent turinti nuotaiką, lyg sustabdyta - užfiksuota. pavyzdžiui
//renku šukes, lyg
duženas gyvenimo, bet
teka saulė...//------ bet jei svarbu buvo kita būsena - būtent skaičiavimo būsena - trūksta motyvo, trūksta pagrindimo, mat tas žodis suskamba neorganiškai,. mintis (skaitant) įgauna kitą kryptingumą (kam skaičiuojamos šukės?.. kita potekstė,o ji nepagrįsta ir nutraukia būseną, vaizdą, kuris vis tik gyvas - grakštus vaizdas (šukės, ir kiekvienoje saulės atspindys - kaip vientisame vandenyje bangelėse vos vos šiaušiamose vėjo...)
Kas dėl haiku, tai norisi detalės antroje eilutėje, kad pajusčiau tą išgyvenimą, kurį Jūs patyrėte, savaip, nes mintimi, kurią talpiai išsakėte, net labai patikima, ir vienprasmiškai; tarp skaudžių nusivylimų ir tikėjimo iš naujo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-03-19 19:49:06
graudu,bet ir optimizmas pateka...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2011-03-18 20:41:00
taikliai
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-18 14:42:26
//renku šukes, lyg
duženas gyvenimo, ir
teka saulė...//------ dar gali vietoje (bet) rašyti (ir) paskaityk tik juodesniu šriftu žodžius... vėl gi daug
minties sluoksnių akimirkoje, ir vientisas (bet jei tai be (skaičiuoju) žodelio. jis bloškia visai kitur, jei būtinas, kaip jau sakiau, organiškai neįpintas, arba neatskleistas. ))
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-18 14:36:50
"skaičiuoju šukes" --- kiek suskaičiavai? skaičiuoji - kam? ar svarbus šukių skaičius?.. matote, netinka tas skaičiavimas - o jei yra užmanymas, jei yra svarbi būtent tokia proto būsena - kurią žmogus jaučia ką nors skaičiuodamas, ir tas žodis būtinas, nes jūs norėjote būtent tą būseną perteikti, arba įtraukti skaitytoją, tada turi būti nors tarp eilučių atsakymas (kodėl skaičiuojamos šukės, ar jis ruošiasi klijuoti sudužusį daiktą, ir žiūri ar visos šukės, kokiam tikslui tas skaičiavimas? bet to pasakyta haiku jūsiškiame - nėra, gal geriau tada kitą žodį, pavyzdžiui vietoje žodžio skaičiuoju, rašyti žodį renku, o jei būtina jums buvo ta, proto būsena kuri yra skaičiuojant, trūksta pagrindo - tikslingumo, organiškumo visame haiku, nes neaišku kokiu tikslu skaičiuojama, jį perskaičius.) Kas gerai jame yra (tame jūsų tekste-haiku, kas haikiška, tai tas vaizdas, kad pateka saulė, ir šukės - taip, kiekviena šukė atspindi saulę, ir tai matosi - yra kažkokia tai akimirka nutapyta gyvai, ir būtent turinti nuotaiką, lyg sustabdyta - užfiksuota. pavyzdžiui
//renku šukes, lyg
duženas gyvenimo, bet
teka saulė...//------ bet jei svarbu buvo kita būsena - būtent skaičiavimo būsena - trūksta motyvo, trūksta pagrindimo, mat tas žodis suskamba neorganiškai,. mintis (skaitant) įgauna kitą kryptingumą (kam skaičiuojamos šukės?.. kita potekstė,o ji nepagrįsta ir nutraukia būseną, vaizdą, kuris vis tik gyvas - grakštus vaizdas (šukės, ir kiekvienoje saulės atspindys - kaip vientisame vandenyje bangelėse vos vos šiaušiamose vėjo...)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-03-18 11:35:51
Kas dėl haiku, tai norisi detalės antroje eilutėje, kad pajusčiau tą išgyvenimą, kurį Jūs patyrėte, savaip, nes mintimi, kurią talpiai išsakėte, net labai patikima, ir vienprasmiškai; tarp skaudžių nusivylimų ir tikėjimo iš naujo...