Milžinas tavo šešėlis
judina mano lūpas,
užmerkia mano akis.
Milžinas tavo šešėlis
žvelgia į mane
ir manimi kartoja tavo žodžius.
Mano kūno delčia
sielos pjautuvu
atspindi tave –
tavo meilę ir tavo neapykantą.
O pabudus širdis
nužydėjusias ras tas gėles,
kurios išaugo tavo pavėsy –
pelenus vėjai blaškys, o blaškys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-18 20:13:08
Sukauptas, bet vidujai aistringas tekstas. Sveikinu!
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-17 18:29:30
poezija, taip taip - poezija.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2011-03-17 18:14:56
Labai geras.
Nuostabi mintis,išraiška.
Vartotojas (-a): jolija
Sukurta: 2011-03-17 16:52:34
Kartais atsitiktinai paklaidžioju po Žolę- retai tesutinku gerą kūrinį, o šiandien pavyko:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-03-17 16:38:32
...jaudinantis švelnumas...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-03-17 15:38:15
patiko...
Anonimas
Sukurta: 2011-03-17 15:23:51
Visai neblogai. Paskutinėj strofoj "nužydėjusias ras tas gėles, " - ar tikrai reikalinga "tas", pažiūrėk ;)