Kai nukrenta žvaigždė,
Ir stoja vėl tyla,
Išnyra kontūrai neryškūs,
Kažkur matyti, bet kartu ir svetimi.
Bet kas gi tai - kieno ta figūra?
Gal draugo, to, kuriam
Padėti vakar nenorėjau,
O gal tai brolis,
Kurs nuo namų šiltų toli dabar?
Bet ne – ne jie ten stovi,
Tai mano sąžinės vaizdai -
Sąžinės, kurios turbūt seniai jau nevaliau.
Kodėl tai, ką visąlaik dariau,
Dabar man kelia abejonių
Ir tiek minčių keistų?
Nejaugi klydau, neteisus buvau,
Kai skirčiau žmones į draugus ir svetimus.
Ir kas aš toks,
Kad juodinčiau ir smerkčiau juos,
Užuot bandydamas suprasti ar pakeisti?
Klydau daug, klaidų kiek padariau,
Bet ar šiandien suprantu,
Ką lig šiol blogai dariau?
Atleiskit broliai ir draugai,
Nelinkėjau niekad blogo jums
Ir šiandien blogo nelinkiu,
Bet net ir šiandien, suprast savęs aš negaliu
2010-12-17 (1)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2011-03-17 20:24:04
gerai išimti jausmus iš savęs, padeda susiprasti, įsivertinti..
o save supranta labai ne daugelis :)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-16 21:40:10
Itin daug klaustukų.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-16 20:48:14
Gerai, kad sąžinė kirba, verčia susimąstyti ir įvertinti savo poelgius.Tik eilėdarą reikėtų kiek pašlifuoti.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-03-16 19:34:48
gremėzdiškų vietų yra.
tekstas panašus į seno žmogaus atsigręžimą atgal, po kažkokios išdavystės. o minties daugiau nelabai radau. paprasta išpažintis, jausmai.