Kažkas
Nuvilko paltą -
Sunkią žiemos naštą.
Apnuogino pečius,
Išaukštino dienas,
Nakties tirščius ištaškė.
Tai jis...
Kažkas
Nurišo šaliką,
Lyg juodą raištį.
Pažadino viltis,
Išlaisvino mintis,
Žodžių gijas išplaikstė.
Tai jis...
Kažkas
Numovė pirštines,
Sužvarbusias rankas atšildė.
Nuspalvino takus,
Palaimino žingsnius,
Jausmais užliejo širdį.
Tai jis...
Kažkas
Pravėrė langą
Ir vyturiu pasveikino mane.
Toks atviras, jausmingas,
Žavus ir paslaptingas,
Meilingai atlapota krūtine.
Tai jis... pavasaris!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-28 14:35:40
Pritariu spilgutei. Kiekvienas renkamės pagal save - kam kvantai, kam žmogiška kalba. Man patiko! Ačiū!
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-16 20:10:20
Aš rašyčiau paskutinę eilutę: Tai jis...Tai jis...Tai jis...Bet čia tik mano nuomonė.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-03-16 17:48:32
Gal žodelio "pavasaris" nereikėtų... Būtų daugiau intrigos. :)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-16 16:37:50
o aš nežinojau, maniau, kad apie draugą kalba eina, tai sutrikau nuo to pavasario. galėjo jo ir nebūt :)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-16 16:16:19
Labai nuspėjamas - jau nuo pirmos strofos žinojau kuo pasibaigs tekstas :D Juk tikrai neitum į filmą, kuriame viskas būtų aišku.