Ką saulė užrašė ant sniego,
Pavasario vėjai skaitys --
Nušvito, nuskriejo, nubėgo
Baltasis pūgų kuždesys,
Kartojo žvaigždynai jų aidą,
Jį nešėsi upės kalnų...
Juk buvom nežemiškai geidę
Gyvenimo taurių pilnų!
O skardžių svaigių nekaltybe,
Pilnatvės erškėtyje - mes,
Bedugnės pavasariu žiba --
Išbridome sapno erdves,
Ką saulė užrašė ant sniego,
Pavasario vėjai skaitys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-03-18 12:37:54
„buvom... geidę" – nelabai taisyklinga išraiška (ypač poezijoje)
Pavasariškai veržlus.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-12 23:46:32
Lengvas pavasarinio vėjo dvelktelėjimas. Nubėgo, nušuoliavo ir sužibo pavasariu.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 20:35:40
Pakilus tonas.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 20:12:16
Ką saulė užrašė ant sniego,
Pavasario vėjai skaitys...
Pavasariškai ramu.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-03-12 18:21:42
Pavasariškai veržlus.
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2011-03-12 16:46:19
Odė pavasariui...
Patiko...
Taip ir matau,
kaip upeliukai
pakalnėn gurgena
saulės prikelti...