Santrauka:
Jau greit metai...
Jie sugrįžta iš filmo “Soliaris“ –
Laukiami, bet iškart vejami,
Įžvalgiai surikiuoti „ką darė“
Pagaliau artimų suprasti.
Jie sustoja, negalintys liestis,
Prakalbėti trumpais sakiniais.
Tiktai daros neįprastai keista,
Kai jauti juos po miego vokais.
Mano mylimas, gal tu ateisi
Iš pernykštės balandžio dienos,
Tarsi grįžtum po tolimo reiso –
Su gaidom iš kelionės dainos.
Aš tavęs nemokėsiu išvyti.
Tik apglėbsiu ir skrisim kartu.
Negaliu žemėj šioj pasilikti,
Kai Soliaryje šitaip jauku.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-12 23:42:31
Gilus ir skausmingas ilgesys, netelpantis krūtinėje.Patiko palyginimas su "Soliariu", labai taikliai.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 20:14:22
Puiku.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 19:17:28
Aš tavęs nemokėsiu išvyti... Eilės patiko - šiltos, ilgesingos ir taip kvepianęios pavasariu. Patiko "Soliario" vaizdas ir minties bendrumas.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 18:54:12
Geras filmas (aš matęs tik tą 2002 metų).