Devyni nuopuolio ratai
Susuko, apglėbė žemę.
Užgulę pečius taip krato
Ir pila vis nuodėmes, semia
Iš balos pajuodusį dumblą
Kur plaukioja mūsų mintys,
Kur sielos pavasariui bunda
Ir skęsta septynios viltys.
Devyni nuopuolio ratai
Nuo nuodėmių mūsų ištinę.
Svajones mūsų vis krato
Į purvą ir kojomis mina.
Neliko jau nieko švento,
Užgeso pajuodusi saulė.
Gyvenimas jau atgyventas –
Iliuzijos ir apgaulė...
spika
2011-03-11 10:24:36
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-12 20:56:10
NuopUOlis.
Perkeliu į Jausmus. Emocinis.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-03-11 23:32:19
..laikina būsena...nesvarbu, kad krenti-svarbiausia, kad pakyli, juk pavasari, jis daro stebuklus
...gražiai sueiliuota ir išreikšta
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-03-11 22:08:08
Aukštyn galvą!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-03-11 21:11:41
Pesimistinis. Ir kodėl gi taip?
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-03-11 11:19:46
Suglauskime pečius ir nusimeskime tą šlykščią naštą. O gyvenimus mes nugyvename arba išgyvename, atgyventi - nebeįmanoma.