21-asis Laisvės pavasaris.
Daug buvo duota - mažai padaryta,
Nuolat pykstame, baramės
Ir kaltinam kitą. Visados tiktai kitą.

Sustokim minutei, pažvelkim į dangų,
Ateina juk laikas ir jis išgiedrėja.
Kaimietis rūdis nuo norago nugramdo,
Išeina į lauką, jį aria ir sėja.

Pasėkime grūdą, ne rugio, ne miežio -
Vienybės ir meilės kaimynas kaimynui,
Kad eitum kartu, toliau jau iš vieno
Vardan Lietuvos, tėvų žemės, Tėvynės.

Jei liūdna, pasėkime rūtą, rasotą ir žalią,
Prie jos porą tulpių – geltoną, raudoną.
Tada pažiūrėkim. Širdy bus taip gera,
Supratę, svarbiausiąją pamoką mokam.

Ne kartą pavasariai ūžaus ir saulėtą kovą
Žibuoklių žiedai šlaituos skleisis,
Tik kartais, per šimtmečius, vienas toks būna,
Kai skleidžias daugiau –  
                                     skleidžiasi Laisvė.