Šviesa tunelio gale... Blausi.
Bet kai aplink vien tik tamsa,
Ji tampa man ryškenė nei aušra!
Ir kaip čia patekau jau nežinau,
Žinau, tik ko ieškojau...
Bet ką radau?
Išgąsčio pagautas dairaus aplink,
Bet taip tamsu, kad nieko nematau
Tik tunelio gale šviesa... Blausi.
Lėtu ir nerangiu žingsniu judu pirmyn,
O taip baisu suklupt, kad tik nepargriūt!
Matau aš ją - ji kelią rodo man,
Bet kokius dar išbandymus praeit,
Kad pasiekt ją pagaliau?!
Baugu... Ir šalta tuo pačiu...
„Čžžž“, - garsai ataida baugūs iš tamsos -
Adrenalinas verda, ir prakaitas sūrus,
Akis jau graužia, prisimerkt turiu.
„Išlįsk, kur tu? Aš nebijau!“
Bet kaip ir anksčiau – stoja vėl tyla...
Atrodo žaidžia laumė čia pikta.
Ir bando gąsdinti mane kaskart,
Savo povyza baisia...
Bet negali nugalėt manęs ji čia...
Tiktai ne čia... Tik ne mano tamsoje...
2010-12-15 (2)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2011-03-20 12:17:20
kad tik nepargriūt! --> po 'kad' bendratis nevartotina, turi būti būsimasis laikas arba tariamoji nuosaka.
Ir šalta tuo pačiu... --> kai 'tuo pačiu' vartojama šia prasme, kaip jūs vartojate savo eilutėse, turi būti keičiama į 'kartu, drauge'. Tuo pačiu šūviu galima du zuikius nušauti nebent.
Liūdna skaityti.