Prairo gyvenimo siūlės
Ir ant plikos likimo aslos
Žaliarūgščiai
Dienų obuoliukai
Pabiro...
Visus juos surinksiu.
Į seną močiutės pintinę
Sukrausiu.
Ant aukšto užkelsiu.
Prie šilto kamino glausiu.
Žila tėčio skranda
Apkamšysiu, apgobsiu, -
Tegul saldėja,
Tegul noksta...
Po vieną skanaujant,
Ilgam užteks!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-03-10 14:51:01
Kaip gražiai obuoliukai atrieda iš praeities į ateitį.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-10 11:27:52
Vaizdingai...Graži potekstė. Tegul saldėja kasdienybė :)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-10 11:16:59
panašiai knaisiojamės šiandien, po aukštas palubes atsimušdamos galvas :)