Kas prisikels, kas prisikels,
Kai šitiek skausmo ant obels,
O dar daugiau po obelim --
Eini kalnais vis su manim,
Kalbiesi prarajų šviesa,
O aš viršukalnėj visa,
Tik mano sapnas akmeny,
Kur tu su vėju gyveni
Iš po šalnų, šalnų, šalnų...
Kažkokiu stebuklu senu
Į širdį tiesiai grįžti vis --
Tu meilė, skausmas ir naktis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-03-10 23:28:49
Pagavo ir nunešė...labai patiko
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-03-10 16:57:58
Banguojančios jausmais mintys
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-03-10 14:23:30
Toks mergaitiškai tyras laukimas kažko nepaprastai mielo, nors ir skausmingo.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2011-03-10 11:27:43
gražiai nuskambėjo,tikrai-lyg daina
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-03-10 10:06:45
Labai patiko skirtingų kalbos dalių rimavimas.Rašote tik brandų, apgalvotą žodį, neinate lengviausiu keliu,nepritempiate, Maloniai skaitėsi.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-10 09:52:59
Ilgesingai vilnijantys vaizdai...
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2011-03-10 09:44:04
Kaip lopšinė.
Gražu ir šilta.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2011-03-10 09:27:14
Visas banguojantis - kalnais ir nuokalnėm.
Obels akcentas labai gražiai išsilieja.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-03-10 08:48:45
prisikėlimas, dvelkia stebuklu