Šiandien liūdi ne tik filosofai,
Poetai mizantropai įskelia ugnį veide
Ir be žodžių, be garso pakyla prieš vėją, prieš tylą,
keliauja laiku pas mane.
Nepalieka nei ženklo nei braižo,
Tik pirštais suraižo molines pasaulio grindis
Sukapoja. Dėl Dievo ne ta koja iš lovos išlipo šiandien
Pasaulio juokdarys.

Šiandien liūdi ne tik melancholikai
Juokias alkoholikai ranką padėję ant peties,
Nusispjauna, keikia gyvenimą jauną ir palydi nedrąsiai
Krašteliu akies.
Ar ne šiandien kartais į kosmosą skrido, bet nukrito
Perkūnas aliuminiais plaukais?
Nusilaužė nevykėlis koją ir šunys dar aplojo
kaip knygose kad loja vakarais.