Jau žaidžiau slėpynių
Aš tavęs neieškojau
Svetimo gyvybės negaila
Tad teko meluoti kas kartą
Iš ryto juokauju
O žvaigždės taip garsiai žvanga
Atsiųsk man laimę
Buvau pakankamai bloga
Mano oda paruošta
Meilės kraujui
Sugerti juokauju
O žvaigždės taip garsiai žvanga
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-08 11:24:35
pritariu Deimantei
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-08 10:06:56
žvaigždės žvanga - kada labai didelis šaltis, rodos dangaus skliautas skimbčioja žvaigždėmis, oras toks skaidrus - viskas aidi aplinkui - labai pakilęs oro slėgis, šalčio kokį - 25 pagal Celsijų tai tada - skimbčioja žvaigždės- tokia akustika.
eilėraštis - balastukas. (ypatingai antras posmelis, kuriame neaišku kas?, neaišku ko?, ir neaišku kieno? prašo, kai pirmame pasakė, kad gyvybės - negaila, tai jei gyvybės negaila, gal tada prašytų siuntos kurioje būtų mirtis, kitokiu atveju, ko dabar ta detalė pažymėta [pirmame posmelyje trečioje eilutėje]; Žodžiu - balastas, o ne eiliukas.)
(tik vieno skaitytojų nuomonė apie jūsų tekstuką - jo turinį.)
Anonimas
Sukurta: 2011-03-07 18:32:07
toks monologiškas. O kas man iš to?
svetimo gyvybės negaila - smeigė. daugiau nieko įdomaus.
Anonimas
Sukurta: 2011-03-07 16:50:23
SlĖpynių.
Nepatikiu. Jaučiu pozą. Perkeliu kol kas į dienoraštinį įrašą.