Nesitaškyk benzinu,
Mano automobilis apvirto
Ir aš truputį parūkysiu...
Pabandyk pakliedėt
Apie meilę ir viską, kas dėl jos nutiko,
Aš priverstas tave akimis palydėt –
Tarp tavęs ir manęs nieko nebeliko.
Paskutinės sultys,
Tapo nereikalingi ir raktai nuo bendro buto,
Pradėjo rodyt ženklus, kai ėmė rūdyt.
Apgaulės šešėlis vis dar persekioja mus –
Neatsiprašysim nė už procentus banke,
Kurie liko nuo tų laikų...
Kava ir monetos, saulėgrąžų lukštai,
Dar keletas tavo daiktų pas mane mėtosi,
Kada išnyksi iš mano akiračio visiškai?
Foteliai šilti – lova nerami,
Tavo pliušiniai žaislai
Dar gyvena viltimi...
Ką nori, tą ir sakyk,
Tai jau darosi nebejuokinga,
Nes aš dabar jau nebegyvas,
Ir bandau pakliedėt...