Užgeso žvaigždės mūsų danguje,
Atleisk, brangus žmogau,
Tavasis kvapas nebejaudina daugiau
Ir ašara nudžiūvo,  
Skonis jos sūrus man nepatinka,
Kaip gera, kad šiandieną šitai supratau.
Nebepražysta šypsena akių gelmėj,
Pamačius tavo siluetą tolumoj,
Kas kaltas - neieškokim,
Viena aš tikrai žinau,
Mūsų danguj nebus daugiau žvaigždžių.