4.Kaip Žarnauckas Švinčianėlių ponus apmonija

               Venam ryti Švinčiānėlių gelažīnkeliā staties viršinykas gāvā skubių telegramų,-šiundej un jus iš Vilniaus pāpiet atvažiuos drezina. Drezinu vadīnā nedidelį garvežiokų su vienu vaguoniuku ponam vežiot’ gelažinkeliu. Kaip perkūnas trinkė par galvų,-drezinu važinėjā čia tik gubernātārius ir niekas daugiau. Ānas čėsais sumyslidavā ir su kitais ponais atvažiuodavā Labanōrā gīriān pamedžiot’.Vajetau!..
                 Grait dāvē žīnių uriādnikui, tas visiem aylinkēs ponam. Sulākiā visi su poniam, vaikais paspuošī, kaip kermōšiun, surinkā net dūdų arkestrų,- niekas nenarė`jā pakliũt’ gubernātāriaus nemylastin’.
Nustatytaj valundaj atadunda drezina. Visi ponai išsirikiavī, pilvus ištimpī stovi peruoni, poniās su buketais kvietkų, arkestras grajina „Bože cariā krani”...
                Grajina, grajina, ā iš drezinās gubernātārius teip ir nelipa. Visi gvolti, kũ ne teip padāriam, kad ānas toks nekantantas ir net iš drezinās nelipa. Indrũsinī siunčia vidun popų. Tas dvīlinkas lipa padabot’, kame raikalas. Inlipa –ti niekā nėra. Aina un mašinīstus, klausia kur jo didenybē, tie sākā, kad išlipiā ir nuviajā. Nu gatavas skandalas, gubernātārius niat su ponais nepasisveikinā. Ir kur dėjās? Visų klausinėja ir šlavėjas sākā, kad čia toks suodinas žmāgialis iš mašinistų būdialas išlīpis nuviaja pria bričkiālās , sėdā ir nudardėjā kvatodamies abu su vežiku.
                Nu ir spjaudēs visi ponai, kai sužinōjā praudų...
Ā bũvā teip. Žarnauckui, tapusiam bagotu, pardavus daug mīškā, tingėjās važiuot’ namo bričkeli`. Sugalvōjā važiuot’ traukiniu, ale Peterburgskas traukinys važiuodavā tik vienūroz par savaitī .Pasderė`jā ir nusisumdē gubernātāriaus drezinų. Pinigus visi mėgsta. Jurgį išvakarās` išlaidē namo vienų ir liepe laukt’ pria stāties Švinčiānėliuos.
Bevažiuojunt jam vēnām vaguonėlī pasdārē nābodu ir pria Pabrādēs ānas nuviājā un mašinistus. Ti su kūrīku pašinkāvā pakũron unglių, kaip žmōgus su žmāgum pasiuturā, išsisuodinā, kad žmōnēs jo niat nepažīnā.Tik, bala žīnā, ko ānas pasisarmātijā gubernātāriškų sveikinimų priimt’?

                 5.Ponai irgi turė`ja širdis.

                Geri žmonēs bũvā Žarnauckai. Sāvā darbinykų par daug nĕskriaudē, algas makėjā neblogas, tai jei kas ir pasjuokdavā iš jų šposų, ale ir vāžōjā. Ypač mylėjā Žarnauckĕnį, atrōdā vardas bũvā Juozapota. Ana bũvā baigus mokslus Vāršuvaj, ir nusmanē liekvarstāse. Kiek labanāriškių, stirnēliškių, mindũniškių ana išratavōjā nā zapalēnių, parušēnių, gumbų ir kitų ligų- nesuskaičiuot’. Tik, va, ana sau sunkiai galė`jā padėt’, bũvā jau metuos, a vaikĕlių vis nėr. Nyka boba tēsiog visų akysa.
                Žarnauckas ir pasdārē paniūris. Dvaram palikuonių tai nėr.
Kažkĕnō patarti, išsiruošē išvažiuot’ abu kuruortan, ar tai Itālijān ar Švaicārijān. Ir kū tu mysliji- māčijā. Pā kiek laikā suslāukē sūneliā. Nu jau džiaugsmas bũvā neišpasakytas. Belaukiunt vaikĕliā, Žarnauckas prispirkā knygų apia jų āuklājimų, priežiūrų, prisiskaitē ir dabar žmānēlai pasākē, kad tu neišmanai, kaip vaikus dabot’, kad ānas išaugt drūtas sveikas. Ānas pradėjā jį grūdint’, išvystis nešdavā laukan pakaitint’ priaš sāulį`, čiučiuodavā, jį liuliuodavā, nā runkų nepalaisdavā. Ale glũšas tāliau teip dārē ir rudeniui atajus. Žmānōs neklausē, niat Jurgis jo negalė`jā suprotint’. Atstikā kas turė`jā atstikt’, - gava vaikas zapalĕnių ir ponia negalė`jā niekā sāvā vaikĕliui padėt’. Pakavōjā sūnelį kalnālį, ilgai, ilgai abu raudōjā, ale kũ padarysi.
                Dā kelius metus pragyvĕnā, ponia visai prā ašaras svietā nemātē,- daugiau vaikĕlių Dēvulis nesiuntē.Ponas irgi glūpstvām pradėjā ažsiiminėt’. Pria pirties Stirnių ažeran pasistātē tiltālį, toli, niat až mindrynų ainuntį. Sākē, kad takį matīs kurortuose ir žmonēs nā jo vakari saulį` palydi. Ānas irgi lydėdavā sāulį` ir nuslaidžiunt, kad un rytojaus oras būt geras, mĕsdavā variōkus undenin, sāulās atžĕran. Nusdabōjā susiedų vaikai, ir kai tik ānas nuveidavā, šokdavā undenin tų variōkų susrinkt’. Gilu ti bũvā, ale pasiekdavā, ā čėsais niat sidabrīnį pinigėlį rāsdavā. Visi šnekėjā , kad jām galvĕlāj jau negerai.
Vienų rozų Jurgis pamātē, kad ānas palydėjis sāulį`, grįždamas namo kavojas až pirties kumpą, dabōja un vaikus ir jam par žundus āšarās varva. Pagailā Jurgiui pōnā ir ānas jam pakuždėjā un ausį. Kad nušvitā ponas, sākā gerai, ryt važiuojam. Viskų gerai apmyslinā, pakinkē arklius ne bričkēlān, ale vežiman su drabinām, prikrōvē, šienā, ažudingē gūniōm, dā ir kaldrų insdėjā ir poniai niekā daug nesakį išdardėja Vilniun.
                  Ti privažiavį siratų prijautų nuvējā derė`tis del vaikēliā insūnijimā. Gaspadinē apsidžiaugē ir sākā- aik ir išsirink. Ažeina ponas vaikų kambarin, a ti jų pulkas, mergiočių, berniokų, švĕsiaplaukių ir juodukų. Ponas žodžiā ištart’ negali. Gaspadinē saka:
                  -Šitas ponas nori vienų vaikelį insisūnyt’. Katras norit važiuot’ par ponų gyvīnt’?
                  Kad šoks visi pria pōnā, apskabīnā kojas
                  -Mani, mani imkit, -prāšās, glaudžias visi.
Dabōja ponas, visi vaikĕliai grāžūs, nars ir pablyškį, ā kũ žinai, dā ir poniai turi patikt’.
Pasilinkē ponas, ištēsē runkas , apkabinā vaikų pulkēlį, kiek telpa glabin ir sākā
                 -Va šituos jamu. Pasisvečiuos mānā dvari, maž kam nepatiks ,- grūžinsiu, dā ir ponia turi pasrinkt’.
Saulai beslaidžiunt, atadardėja visi namo. Vežimi kaip puodeliai sadėjā pinkiatas vaikų .Švytėtamas ponas šaukia ponių:
                  -Ataik ,-saka, dievas pagailė`jā mum daugiau vaikēlių, tai dabar siunčia siratėlių. Pasrink, išugdysme kaip savų.
                   Sė`di vaikĕliai vežimi kaip pupų kulaliai, akytĕse žiba ašarėlas, apskabinā, susiglaudē visi ir daboja in ponių. Priėja ana pria vežĩmā, padaboja, sujĕmē visus glābin ir sākā:
                  -Kũ  čia jau grũžint’,- išūgdysme, duonās užteks.
                  -Priėjis ponas apkabina žmanelį ir vaikus.
                  -Va , kokia didelā dabar mūsų šeimyna,- pasakē ponas
                  Kad suklegės vaikai iš džiaugsmą. Viskas bũvā rozum ir ašaras ir juokas.
                  Jurgis iš tāliau dabōdamas irgi nubrauke skupių vyriškų ašarų.
                  Išugdē Žarnauckai vaikelius, kų moksluos išlaiddē, kitiem dalių davė. Kažna, ar žinā , ar prisimena tų vaikelių anūkėliai ir proanūkiai apia gerujį ponų iš Labanōrā parāpijās. Nars kiek girdėjau paniōs valiu visiem pavardes palīkā su katrom ānys svietan atājā. Kai katrie garsiais žmānėm tāpā.
                  Gal nesupyks un manīs anys, kad maž kų ir neteip parašiau, ale nenarākiai, teip girdėjau prōvijunt. Va, Jurgiā proanūke, S Peledaite atsilepe ir pataise prosaneliā vardu.