Išmestiems į laisvę

Vienatvė it pasaga sudyla
Įsiklausom į spengiančią tylą
Meilužio glėbyje širdis suskyla
Išrengiant nuogai žemyn pakylam

Pabudinti kažko netekę
Gyvenimas mus išmeta į laisvę

Jaučiam ant Nieko pastatytą sostą
Žinome yra kas dar paguostų

Tarp šukių dygiai skaudžių
Nemigo karščiuojančių naktų
Ir nesibaigiančių mirčių
Staiga jau aprengta aš išeinu

Kūnas ištirpęs tarsi švinas
Ieškant naujo rūbo, išsilieja vynas

Rožinis rytas smegenis lukštens
Tai juk ašaros akmens

Anglėja geismas ir aistra...
nektariukė

2011-03-03 21:18:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nektariukė

Sukurta: 2011-03-05 22:23:16

Nežiūrėkit į rimą, įsijauskit į idėją ir mintį...

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2011-03-03 23:42:16

Rimavimas tai nelabai...

Anonimas

Sukurta: 2011-03-03 23:07:25

Rimas man tarsi šlapiu skuduru per veidą tvoja...

Vartotojas (-a): titanas

Sukurta: 2011-03-03 21:24:06

Priminė kažkurio japono darbą:

Pro savo namo stogą
matau žvaigždėtą dangų.
Jaučiu, kaip utelė
į kairį pauta kandą.