samsarai ir lietaus lašui
Kvaily tu
Nepradėk lyt
Ne į taktą
Lūžusios širdies
Ne į ratą
Samsaros
Palaidotas
Tavo gyvenimas
Giliai po žeme
Po ledais ir
Apkaustytu kūnu
Nepradėk... lyt
Tu į debesis vėl
Išgaruosi, garuosi
Atodūsiais gal
Dūmais gal
Sielon, samsaron
Kodėl netapai nektaru
Mira, vynu?
O tik vandeniu - -
Ir be galo, be pradžios
Slysti mano
Gyvenimo stiklu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-03-03 22:13:46
man panasu i malda, tokia vidine ... dialogas grazus
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-03-03 20:05:18
Žmonės pamilo lietų, nes sniegas jiems jau atsibodo :)
O eilėraštis tai toks beveik apie nieką, tik žodžių žaismas.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2011-03-03 19:12:45
Poetiškai išradingai, išraiškingai ir melodingai čia prirašyta kvailų klausimėlių liepiamosios nuosakos formoje.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2011-03-03 18:57:16
Slysti
Gyvenimo stiklu
Nei į taktą
Nei į ratą
kodėl netapai.....
Anonimas
Sukurta: 2011-03-03 16:52:58
Yra skystokų vietų (o gal jos tokios tik man atrodo), bet idėja patiko. Pabaiga mano nuomone dar kažko prašosi. Žiūriu visai žmonės tą lietų pamilo.