Buvau su tavimi iki paskutinio tavo mirksnio, laikiau tave už rankų. Bučiavau tavo baltą kaktą ir tyliai maldavau, kad pasiimtum ir mane.
O Dieve, koks ilgesys tada mane aplankė! Nors buvai dar čia aš jau tavęs ilgėjausi.
Tavo akys slapstėsi tamsoje. Žinau kodėl - joms buvo gėda, kad pasiduoda.

Bandžiau tave apkabinti ir būtent tą akimirką tu ištirpai. Susiliejai su manimi, įsigėrei į mano odą. Įkvėpiau tavo skausmų...

Bet tai truko vos sekundę. Ir likau viena.
Tu išėjai ir laikrodžiai sustojo.
Lupose išsinešei visus pažadus.
Ir tada žvakės pavirto laužais.
Viskas aplink degė...
Aš juokiausi.