Santrauka:
Eiliukas: pusė rašyta prie traukinio, pusė jame, kita pusė vonioje. Sudaužius visas lėkštes, kuriose saugojau, brangius žmonės, kad neišgaruotų.
Tavo randuose stiklo akmenukai įklimptų,
Tai kodėl žaliuoji ir sakai,
Kad tai jie veidu per stipriai riedėjo?
Nutinka kartais taip, kad juos jūrų žuvys apgriaužia,
Ir tada kojos spardosi lyg bandytų dėles priminti.
- - -
Degtukų dėželėje trys sagos,
Dangau, koks Tu buvai nuobodus –
Iš stiklo.
Jos įspausdavo rankų, kojų odos lopus,
Kaip smėlyje gėlių žiedus įsūnydavo,
Tuomet, kai surūdijusios karuselės
Dar nesikeitė vietomis su dviračiais atėjūnų.
- - -
Dar dešimt metų į priekį...
Rankom stipriai sugniauži tulpės žiedą,
Juokiesi taip, kaip įpratęs,
Nes Tavo rankas išskleidžia saulė –
Kartais laimi tas,
Kas neturėjo žaisti.
- - -
Visus šokius galima šokti basomis,
Jei kojas išmokei abejoti.
Sirtakis. Štai čia ant stogo.
Nebūna dūžtančių žvilgsnių.
Tai tik plastmasė
Kasdieną suraižoma.
- - -
Kaime išaugo gandralizdžiai,
Išbalinti popieriaus lukštų.
Senolė naktimis svajoja
Jais balkius padengti.
Jos langeliai delnuose išsiskleidžia.
Apverti alavo dubenį ir prasižioji –
Du gumulai iš kaukių sulipdyti.
Taip blizga, o sudužt neįstengia.
- - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-05-19 09:24:26
man labai patiko. puikūs vaizdai.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-05-18 21:24:36
stebėtini, nenuspėjami kartais vaizdiniai...
bet, visvien, ta/ tos šukė/ šukės - kryptimi į visumą...