Labanorā parāpijāj prĕš visus karus ir ravaliucijas bũvā garsūs ponai Žarnovskiai, katruos visi Žarnauckais vadĩnā. Ānys turė`jā kelis dvarus, palivarkus ir daug miškā. Navatni bũvā, visokių špōsų prisgalvōdavā, nars tai jiem dažnai išeidavā ir nenarākiai. Až tai sāniai juos ir prisimena, ā kai
kas net patarlām ar anekdotais tāpā.

          1. Paslaĩdī`, kaip Staliauskĕnēs kātēs

          Ana bũvā Žarnauckā sasuo, pilna visokių panaberijų. Tapus našli`, ana ažsiveisē visų tuntų kačių, apē dešimt, laikē kambary. Nu, ti smarvē buvus nepakeliama. Ānās laipiājā jai par gālvų, murkē ir tai jai labai patikā.
Vienų roz susiruošē važiuot’ Vāršuvān un gimines. Pasišaukus sāvā patikimiausių tarnų prisākē gerai kates pridabot’, tris roz par dienų šĕrt’, girdyt’ ir visas paglostyt’.
Tarnas kitaip mysliją, kad kātēs turi pāčiās susrast’ maistā, ale gi palaist’ negali. Až tai atājā šērt’ tik kitōj dēnōj. Atadārē duris ir, Dieve, kātēs čiut’ jam akių neišdrāskē. Nuvejis atsinešē kančiukų ir kad ims kates švintint’, tos net par lubas išmōkā uliot’. Tadu pašė`rā. Ir teip kasdien priprātinā, kad sukrabždėjus až durų ānās kavōjās viena až kitos, kad negaut’ bizūnā, ā jau kniaukimas bũvā nesvietnas.
Grįžus ponia nusgundā.
-Vaje, vaje, devulė`liau tu mānā, kũ aš padariau. Mani katytēs taip mylė`jā, kad nesulaukī manys išsikraustē iš prōtā. ,-raudōjā ponia


             2. Kaip Jonas Žarnauckų grait nuslingvint’ mākinā

             Ponas turė`jā bernų Jonų, katruo labai pastikėjā. Visur važinėdavā kartu. Ānas irgi bũvā ir didelis špōsinykas. Sykį ponas važiuojunt sākā:
-Jonai, paskyk man, kaip tu sugebi taip grait nuslingvint’. Ažulaki až krūmā ir, dabōk, nespėju nusižiovaut’, jau tu vėl’ un pasōstēs ir važiuojam. Aš kaip pritupiu, tai be pusvalandžiā niekaip.
-O, pone, raikia mākėt’ pasrinkt’ vietų...
-Tai pamokyk ir mani.
Pavažiavus taliau, ponas ir saka:
-Nu jau man raikėtų,- čia ir krūmai tinkami..
- Ne, pone, čia labai bloga vieta.
Teip išbrokijus dā kelias vietas, išvažiāvā laukan, kur bernai su mergom rugius kirtā. Ponas netrevōdamas sākā:
-Nu, matai, aš dabar tuoj kelnias pridarysiu...
-Tai grait šok ir až gubos daryk.
Ponas besisarmatydamas visiem un akių grait nuslingvinā ir sēdis bričkēlān sākā:
-Tikrai graita vieta.
-
              3. Kaip Žarnauckas palaistuviam Vilniuj bādų dārē

              Pardavē  Žarnauckas Vilniaus žydeliam nemažai mīškā. Pinigus raikėjā atsimt’ Vilniuj iš bānkā. Sė`dā, kaip įprasta, su Jonu bričkĕlān ir nukeliāvā. Pasėmis kāpšų auksinių, klausia Jonų:
-Kũ dabar dārām.?
-Taigi aplāistyt’ raikia, -rastaranan...
Nusbōdā pracūzkų vynų gert’ ir bēdavōja, nābodu
Jonas, žaltys, kusina:
-Tai aikit’ bardakėlin. Ti meřgās pamyluos...
Sužinōjis, kas par dāiktas tie bardakėliai, ānas jėmē rė`kt’:
-Taigi čia, panove, palaistuvybē, grēkų dārymas. Ir daug jų miesti yra?
-Nu pinki koki maž ir bus..
-Jonai, va, imk kāpšų pinigų, pēraik par visus ir ažpirk visas mergas visai savaitei...
Jonas išlākē vykdyt pōnā ukāzā, ažpirkā ar ne,-ti jo dũšiās raikalas, ale ponas bũvā bais’ kantantas. Sė`di rastarani, kōjās un stālā, geria burgundiškų vynų ir kvatojas až pilvą susjėmis:
-Tai padariau Vilniaus palaistuviam bādų...


                 B.D. jei nepakarste až sanus anekdotus