snaigės krenta į snaiges...

ne (:

P.S.
tai jūs autorius (slapyvardžiu lietus) šito absurdo - prozos, dėstantis apie kalinio sielą?

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/52932/

Neištrynė matomai, gal tik neigiamus netinkamus trina.

dar jūsų komentaro neištrynė? to ne į temą?
nepamenu, gal ir komentavau jūsų kūrybą, jei ten jūs rašėte tokią prozą, grožinį literatūrinį tekstą pirmame asmenyje, apie tai, kaip išeina žmogus iš kalėjimo, kalėjęs kalėjime dvylika metų, ir kokia jo mąstysena bei norai, žmogau apsivardinęs save lietus.

Kvinta, aš šįvakar esu sužavėta jūsų komentarais. Skaičiau su įdomumu, rimtai. Įdomi jūs, savotiškai matyt. Prisiskaičiau komentarų, kūrinio net neatsimenu. Įdomiausia jūsų kūryba tiesiai po mano žodžiais (:

Herbera - aš labai blaivaus proto - bet jums labai tolia teatro specifika, vis tik tai jums nesuteikia teisės, reikšti savo nuomonę įžeidaus charakterio.
Jūs žinote, kas yra aktoriaus asmeninė pozicija į vaidmenį, kurį kuria aktorius, kas yra prototipas - tai vaidmuo į kurį aktorius persikūnija, ir kas yra vidinis (ne išorinis,o vidinis veiksmas?..) Tai gi herbera, manau esate jau labai garbaus amžiaus, o leidžiate sau elgtis, kaip "piemenė"... liaudiškai išsireiškiant. Vis tik kalbate apie teatrą. Tai gi, jūsų fantazija labai ribota. beje, dabar labai gerą filmą rodė "vyresnysis sūnus"; Ką tik pažiūrėjau - esu sužavėta tais aktoriais iki mirties - ir kaip reikėjo iki tiek išsiaiškinti prototipą,kurį kiekvienas kuria, kurdamas savo vaidmenį? ir kaip reikėjo sugebėti taip persikūnyti - jie žino, kiekvienas, kaip tas prototipas net nosį išsikrapštys, nors vaidmenyje tokios scenos - epizodo, nebus.

jūsų komentaras - apgailėtinas. Perskaičius tekstą, kurį gali skaityti balsiai, turi jam pirmiausiai surasti partitūrą - emocinę, o tam reikalinga - interpretacija, kuri jau ryškina kontekstą. Aš blaivaus proto, bet jūs... kalbate kad tik pritarti - o nežinote ką kalbate. Aš žinau - labai daug esu skaičiusi eilių. Ir antrą vietą lietuvoje esu užėmus, Tada toks Tomas Vaisieta buvo pirmininku komisijoje; čia link to, kad jūs klystate, kas liečia blaivų ar neblaivū protą. Herbera. (tada Putiną skaičiau - Kunigą, buvo bent jau rajonuose, tai su baime žiūrima, gal negerai, juk V.M. Putinas - kunigas. bet tai tik rajonuose, o jau jei pavyko išeiti per visus turus iki respublikinio, tai ten Putinas V.M. tuo laiku, bus - t.y. buvo neįprastas, bet normaliai. nesvarbu, kad kunigas. ) tai gi, herbera, nors gal ir nesuvokiate, kas ir kam reikalinga skaitančiajam interpretacija, vis tik jums, tiek nugyvenus, turėtų būti aišku, kad toks nežinojimas jūsų, tikrai nesuteikia jums teisės pliaukšti, liaudiškai tariant, kas ant seilės užplaukė, vienu žodžiu, Herbera - alkotesterio vaidmenį vaidinti ėmėsi. Na kaip?.. Ir turiu pasakyti - jis sugedęs... (herbera - aš blaivo proto.)
Žinote kas atrodo neblaivaus proto, va kada kuriamas žmogus, išėjęs iš kalėjimo - po 12 metų, tvardosi, nes nori špingalietam užpakalį išspardyti, bet norą tramdo, nes bijo, kad vėl jį pasodins. Jis jums dar ir pirštinę pakeltų, paduotų, jei ji nukristų, ir tik pažiūrėjęs į akis, matytų, kaip jūs pasielgtumėte vienoje ar kitoje situacijoje, kiek esate tiesi, ar išverstaskūrė, kiek patikima ar ne, nors jis ne angelas. O špingalietui, spardyti užpakalį, toks noras jam - nesukiltų, o sukiltų, taip koją pakištų, kad špingaletas net nepajustų, kad čia jis, jam koją pakišo, tai gi herbera, va tokio pobūdžio tekstai - proza, su tokiais norais - tokiais prototipais, tai jau tikrai, neįtikėtina fantastika....
Jūs pritariate, kad pritarti - kad bandoje būti ir ką nors ant kvintos paveblenti eilinį kartą, bet jei pritarėte, na tai turėtumėte žinoti, kas yra teatras,kas yra aktoriaus asmeninė pozicija į kuriamą vaidmenį, ir kas yra vidinis veiksmas;

Pritariu GLP ir Laumelei> mini spektaklis ir neblaivaus proto komentarai savam kūriniui...

ne - aš nedemonstruoju manieros, man pats budizmas, yra daug priimtinesnis, nei krikščionybė. Taip gavosi, netyčia, bet taip yra... (ilga istorija.) tai čia kas liečia haiku.

o va dabar paskaitykite taip, vis tik gal nereikėjo to vieno skiemens kelti tuo (pa) pa-menu, pa-gelto, ir tai jus išmušo iš pusiausvyros;

1. tarkim kad čia (lyriniai herojai) moteris, kurios vyras dar nesuspėjus jiems apsivesti žuvo, netikėtai, jie buvo dar neapsivedė, ir ji po jo mirties, pajuto, kad laukiasi vaikelio, o jis net nesuspėjo sužinoti, ir, o vaikelis kaip?
Vaikelis nepamatęs liks savo tėvo, ir jai taip gaila viso to, ir jų santykiai buvo romantiniame pike - tarkim, tai tokioje dvasinėje būsenoje herojė gyvena, viena iš interpretacijų; (Kam reikalinga interpretacija? TAI TAM, kad ji juk ir diktuoja skaitymo tonacijas, intonavimą, logines pauzes, akcentuojamą žodį, nors tekstas - tas pats.)

2. Kitas variantas, Vyras nežuvo, jis tik netikėtai įsimylėjo, jie išsiskyrė, ir ji negali niekaip, atsikvošėti, kaip greitai Ji - kaip greitai meilės Pabaiga atėjo... Tyliai, kad ji, net neišgirdo, kaip tyliai, greitai ji atėjo; Tai ne Mirtis, ne Žiema, o Meilės pabaiga. (bet šiaip, jei greitai ji atėjo - ir tyliai, tai žiema.) ir ji, nejaučia, kaip praeina vasara, žiema, ruduo, ir nieko nejaučia - tik merdi, kol iškrinta sniegas - JAU kita interpretacija, jau kitas visai skaitymas; O dar vienas variantas.

Štai trečia, tarkime tokia (tekstas čia yra - tas pats, kurį ir matote publikuojamą. Sakau - jis rišlus. :

""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""""

(motina kalbasi su vaiku – vasarą mirusiu; vos 10 metų sulaukus jam, mirusiu, taip staiga, netikėtai...;
kalbasi, žiemą, prie kapo, ir juokiasi sniegenos, tos raudonpilvės – o gal ir ne... gal tiktai klausosi,)

tai gi, pavadinimas:

"POKALBIS"

Kaip tyliai sninga;
ar girdi – kaip tyliai Ji atėjo...

o aš?..
žinai,
nepamačiau – pagelto kaip?
lapus paleido pavėjui – kada?.. ant kiemo klevas

p a menu – pavasariais, tu mėgaudavaisi sula;
tik šiemet – aš...
rudens – nepastebėjau...

p a g e l t o – kaip?
kada?..

girdi, kaip snaigės krinta į snaiges?..
man girdisi tik tyliai tyliai baltA...
tik gedulo spalva;

Ta gervuogė – miške,
o jau tokia juoda, tokia juoda,
kad nejauku man net nueit
ir...
aš dar vis girdžiu tą mūsų pokalbį :

(motina): – kam – paukščiui ? tam palikt ją, tam?..

(sūnus): – kad pasvajoti Žiemą, apie Vasarą...

_____________________________

(o gal ir ne – gal tiktai su savim, ji šitaip kalbasi, juk jis vis tiek po žemėmis, tikrai negirdi... tai su kuo? ir kur? – ji kalbasi...
šiandien pradėjo snigti, jau iš po nakties – ir vis dar sninga, ji tik prisiminė – tai gi ruduo praėjo, o ji jo taip ir nepamatė – kaip? kada?.. gal tiktai stovintis, kieme jų, klevas; Tai žinoma, kažkaip jis rudenėjo juk; (juk vasarą, jis šitaip nuostabiai - vešliai žaliavo, kai jie pareidami, nuo kelio žvelgė,
gervuogių prisiuogavę – tas klevas buvo žalias...)
__________________________________________

tai laumele, tai gali būti ir ištisas spektaklis, gali būti prieš istorija spektakliui, kurios net galima nerodyti, bet atsispyrimo taškas - visada reikalinga prieš istorija, o gali būti ir mono spektaklio fragmentas, kuriame gali vaidinti ir vienas aktorius. O galima ir teisingai perskaityti - ir klausytojas pajaus nuotaiką. (tik pačiam, būtinai reikia turėti interpretaciją, tai svarbu, o neskaityti tik, kas parašyta.)

...sakyčiau mini spektaklis...kamerinėj aplinkoj :)

kvinta, įdomūs jūsų komentarai, daug įdomesni nei "poezija" (beje, kai lietuviai kalba apie haiku arba haikiškai, man tai tiesiog manieros demonstravimas), tik pastebėjau, kad tuose komentaruose dažnai kartjantės. ar žinote, kad kartotis pradeda alkoholio padauginę žmonės, tai yra neblaivaus proto. ar jūsų, kvinta, protas blaivus, o gal jūs jaučiatės labai vieniša?.. o kūrinys tikrai silpnas žiūrint GLP (Geriausio Lietuvos Poeto) akimis.

Piligrimas, daug komentuoji, bet nieko nepasakai - tuščiažodžiauji, o gal be reikalo save sieji su literatūra, tai tau ir trūksta:

Kaip tyliai sninga; ar girdi – kaip tyliai Ji atėjo...
o aš?. žinai, nepamačiau –
pagelto kaip? lapus paleido pavėjui – kada?.. ant kiemo klevas
p a menu – pavasariais tu mėgaudavaisi sula;
tik šiemet – aš... rudens – nepastebėjau... p a g e l t o – kaip? kada?..
girdi, kaip snaigės krinta į snaiges?..
man girdisi tik tyliai tyliai balta...
tik gedulo spalva;
Ta gervuogė – miške,
o jau tokia juoda, tokia juoda, kad nejauku man net nueit
ir...
aš dar vis girdžiu tą mūsų pokalbį :
– kam – paukščiui ? tam palikt ją – tam?..
– kad pasvajoti Žiemą, apie Vasarą...

Daug padrikumo...

P.s. - "Kaip tyliai sninga; / ar girdi – kaip tyliai" - kažką primena :D Tik aš nesakysiu, kad tai įkyriai skamba.

Gera buvo skaityti. Ačiū, Ilona, į mėgstamiausius.

fainai, kad paskaitei, ir pasakei nuomonę. Bet neesu jos šalininkė, čia viskas labai rišlu.
* * *
Kaip tyliai sninga,
ar girdi – kaip tyliai
ji atėjo --- kas? Žiema, Mirtis, kita moteris, (interpretacijai laisvė, bet rišlu) toliau:
***
nepamačiau – pagelto kaip?
lapus paleido pavėjui – kada?..
ant kiemo klevas ------------------ žinai tokį žanrą - haiku, vėl gi, interpretuok kaip pačiam patinka.
nors visi stebi rudenį, į jį įvažiuoja, šiandien žalias, rytoj jau geltonas, nuo viršūnės pradėjo, štai tiap, o paskui visas kaip saulė - stebėk ir gėrėkis, o čia kita interpretacija, kita nuotaika - kitas kontekstas... haiku, žinote tokį poetinį žanrą, (geras jūsų pseudonimas), GLP (Gal Labai Patinka? juokingas), tai gi (yra ryšys, jau sniga, o nematė kada ir kaip ruduo praėjo - ant kiemo kliavas. (jau du haiku.) toliau:
***
menu – pavasariais
tu mėgaudavaisi sula,
tik šiemet, aš... -------- O kur tas kuris mėgaudavosi? ir kodėl tas kuris kalba, tik pamena? , reiškia šį pavasarį jis bus vienas ir gal mėgausis, o gal nepastebės pavasario - kaip lapai sproginėja, gal ir ne, priklauso kaip sau interpretuoji, kokį kontekstą pasirenki (kas ji? ta atėjusi tyliai) skaityk kūrinį toliau, o jame rašoma:
***
tu mėgaudavaisi sula;
tik šiemet – aš...
rudens – nepastebėjau... ---- Jei žmogus nepastebėjo rudens, o pavasarį yra vienas - (bus, juk pavasarį klevas kieme žaliuos, ir sula bus) - tai gi, o pavasarį vienas, tai reiškia šiuo metu, jam kalbant yra žiema, kadangi reikėjo kažkodėl ją pastebėti, nes jos nepastebėjęs, jis nebūtų pastebėjęs, kad nematė kaip gelto klijavai, ir paleido pavėjui lapus - rudens nepastebėjo, bet pastebėjo, kad nepastebėjo, apie ką ir kalba tekstas:

***
kaip snaigės krinta į snaiges?..
man girdisi tik tyliai tyliai balta...
tik gedulo spalva; --------------- lyrinis herojus gedi, tai gi, tikriausiai taip juodai gedi, kad net nepastebėjo, kaip ruduo praėjo, apie tai juk jis kalbėjo. (būna šalių, kultūrų,kur gedulo spalva yra BALTA, tačiau šitam herojui, ji balta - juoda? ir vis tik, kodėl jis pastebėjo žiemą?.. O rudens ne?.. Tas pokalbis viską pasako. Kaip nori - taip interpretuok. Gal herojus jau išėjo, ir gyvena kitur, su kita moterimi, Ji - meilės pabaiga atėjo, tyliai tyliai, o gal herojus numirė - žuvo, ir kitas lyrinis herojus niekaip neapsipranta kai jo nėra šalia - ir štai, pradėjo snigti - jau žiema, jis įsijungė į pasaulį, pamatė, kad rudens nepastebėjo - bus pavasaris - kada nugelto klevas esantis ir kaip - ruduo praėjo kaip kantūzijoj, nepastebėtas - taip?.. o va štai - pradėjo snigti, ir balta balta - jis sugrįžo į realybę - žiūri rudens nepastebėjo, pasikalbėjo - su tuo, kurio šalia nėra... Tikriausiai mirė - netikėtai, o gal, gal tai moteris, liko,vaikelio laukiasi, o jis žuvo?.. (interpretuok, kaip nori...) O gal tai buvo jos vaikas, jie vaikščiojo miške, rinko uogas, ir jis... ŽUVO? interpretuok kaip nori. Bet viskas rišlu, IR Haiku - yra toksai žanras,jis ir išbaigtas, ir neribotas - (tai yra erdvė interpretacijos yra - nuotaikos.) tai gi, neesu šalininkė, kad tekste nėra poezijos,ir tekstas nerišlus.
Gal jūsų problema, o gal ne problema, tik nenorėjote mąstyti skaitydamas. O gal nepatinka jums haiku... Čia haiku rakte poezija. NUOSEKLI. vadinasi POKALBIS.
Labai ačiū, kad nepasididžiavote ir parašėte nuomonę, GLP. (geras jūsų pseudonimas.)

žinau kaip sunku pokalbius perteikti eilėmis... vis tik įdomi ne tik forma.

O man patiko, tačiau kai kuriose vietose išties nesupratau žodžių išskyrimo prasmės

nei čia poezija, nei ką - kažkokie nerišlūs (nsirišantys tarpusavyje) žodžiai. pavyzdžiui, ką duoda tas sulaužymas pa/menu??? idiotizmas. pirmiausia suformuokite iki galo, tada rašykite, o tai daugelio "poetų" bėda - rūpinasis tuo "kaip" tampa svarbiau už "ką, apie ką ir kodėl".