(Dominykai)

Vėl mėlynos akys širdį man glosto,
Jose lino žiedą matau,
Šviesus spindulėlis suvirpa ant skruosto
Ir, rodosi, daros šilčiau.

Virpėk, neužgesk, susiliek su mėlyne
Ryto skaisčiausio dangaus,
Jame vyturėlis skardenti pakyla
Ir gieda, ir gieda tik tau.

Rugiagėlės žiedas, pirmoji žibuoklė,
Švelni ežerų žydruma,
Pavasario saulė, mergaitė vyliokė,
Kažkur gal ir aš ten šalia...

Kas sakė, kad akys pavargsta, kad gęsta,
Kad pergalės džiaugsmą laimi tamsa?
Netiesa, juk matau kaip gyvenimą tęsia
Žydriausių akelių dukros dukra.

Vėl mėlynos akys širdį man glosto,
Jose lino žiedą matau,
Ne skausmo, o džiaugsmo ašarą šluostau,
Nes nieko nerasti gražiau.


2011-02-26
Raudondvaris