Pasbovykim arba liekarstva na liūdesia ligų

Santrauka:
Prisminiau, kų babyte man poriną. Labai širdelį sopa, kad jas tarp mūsų nebėr.
Mus keman pasbeldžia švintes. Tadu jimam myslite, kuom svečius ažimt, kad pre stala neraiktų smaksot. Anais čėsais tai daugiausia ir ažsiimdava takiais pasbovijimais.
  Iš anų čėsų ataja par mum maiša mušimas. Mūšančiam ažriždava akis, a runkan induoda valazdų. Tadu pora rozų apsukdava, kad neažjaustų, kur tas maišas yr. Visi trotindami juokdavas iš mušika. Ale jag nepataikydava iš trečia roz - pralaimėdava. Teip visi išbandydava runkas mitrumų. Katras patropydava pataikyte visus tris rozus, gaudava gastinčiaus saldainiokų ar kakį abaliokų.
   Da buva tokia zabova, kai raikdava ,, nutraukte kelbasų,,. Iš tas kilbasas, tai tik ažvadinimas. Un virvelas prikabinėdava abaliokų, morkvų a rozais ir cukierkų. Anys būdava pasekiami tik pašokus. zabova buva interesna tuom, kad raikdava daiktus nutraukte duntym ir da ažrištom akym. Runkas raikdava laikytę až nugaras. Prisjuokdava visi pilvus susjėmį.
  Kai praidava ukvata dūktę, jimdavas spakainesnių zabovų. Un stalą padėdava abaliokų. Šalimais būdava padedami vidalcus ir peilis.  Akis ažryždava skepetu, un runkų ažmaudava kumštines pirštines. Raikdava abaliokan inbedus vidalcių, peiliu pjaustyte abaliokų ir palingva jį suvalgytę. Ale kai vidalcius pataikydava in obalį ir vienų roz atpjaudava, raikdava iš naują inbeste, kad teip grait neat liktų uždates. Kad interesniau būtų susadyndava pora valgytajų. Anys aidava linkčių. Kas laimėdava, gaudava smagurią.
   Nu dabar gal biškį ir paskeity visas zabovas, ale vis tek mažna da ažsijimte, kad visi kantanti būtų. Man vienų roz pastropija sužaist ,, žabalų dailininkų,,.  Būva padėtas pešiniokas. Labai tam tropija neužbaiktas paršiokas, katram nenupeštas vadegiokas. A jau kur tik neprilipda tas sprandžinkas. Man tai pastropija nupiešt pre knislas. Tai gavas paršiokas su barzdu, ale be vadegas. Aišku, mažna pajimte virvelų ir pre piešinia prisegtę su knopki.
   Tai gi viska mažna prismislitę. Senas visas zabovas mažna pritaikyte mus čėsam. Takias švintes buva interesnas ne tik dideliem, ale ir vaikam. Juk anais čėsais vaikų nevare ažupečkin, a rozu kviete zabovas. Nieks nama negrįždava markatnas. Tai ir dabartes mažna teip darytę. Par švintes ne tik uturasma, prisvalgysma ale arganyzmų pris pyldytumem vitamyna C. Neraiktų jakių gripų, apidemijų skelbtę ir varvunčiam nosym vaikščiate.
skaimik

2011-02-24 14:33:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2011-02-25 09:53:39

Šaunuola, Skai...

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-02-25 00:33:35

gražiai čia suriktavotas jauną žmagaus senų laikų zabovas gal iš mačiutes prisiminimų.

Vartotojas (-a): Mikolina

Sukurta: 2011-02-24 17:45:32

Bais zgrebniai surošet anų laikų zabovas. Dagi būva ir ripkas mušimas. A da kiek juoka būdava, ki ryti gaspadorius rosdava kaima bernų medin inkeltas akėčias ar drapoku... Ale geriausia liekarstva na visų ligų būva dainos – kur aidava, kū dirbdava, visi vis dainava ir dainava.